Lietuviai mėsos suvartoja kone daugiausiai Europoje – statistiniais duomenimis vienas Lietuvos gyventojas suvalgo apie 65kg per metus. O jei priskaičiuoti kelias dešimtis tūkstančių vegetarų, kurie nevalgo mėsos, tai gal ir visus 80kg sušlamščia vienas tautietis. Būtent tokius skaičius pateikia Europos statistikos tarnybos.Iš tikrųjų mes mėsos suvartojimu lenkiame ne tik JAV, Kanadą, bet ir daugelį Europos šalių. Žinoma ir sergamumas širdies kraujagyslių ligomis bei mirštamumas nuo jų išlieka nepavydėtinai pirmose Europos gretose… Gal laikas mėsėdžių tautai ištarti mėsai NE ir pasižiūrėti į savo kūną kitomis akimis?

Pamirškime kelioms minutėms kvepiančią dešrytę ir panagrinėkime statistiką plačiau. 1/3 pasaulio gyventojų susitraukusiu nuo bado skrandžiu laukia šviesesnio rytojaus, o 1/3 visų užaugintų javų sušeriama gyvuliams, kuriuos suvalgo turtingesnių šalių gyventojai. 1 kg mėsos pagaminti sunbaudojama 7 kg augalinio maisto, o vandens suvartojama 100k daugiau nei augalininkystės ūkiuose! Apie 17 proc. visos žemės planetos užimta mūsų mėsėdžių poreikiams tenkinti… Kita katastrofiškai auganti blogybė – šiltėjantis klimatas. 18 proc. klimato šiltėjimą sukeliančių metano dujų tenka gyvulininkystei. Jungtinių tautų pateiktais duomenimis mėsos pramonė šildo atmosferą labiau, nei visas žemės transportas kartu sudėjus. Ji taip pat teršia gruntinius vandenis ir dirvožemį. Žodžiu, gardus kąsnelis brangiai kainuoja mūsų motinai Žemei…

Jei vis tiek nuspręsite likti mėsą garbinančiose gretose, rekomenduoju ją rinktis atsakingai ir vartoti saikingai, nes jos žala kartais pranoksta naudą. Kai kuriose studijose galima aptikti duomenų, kad mėsa būtina, ypač augančiam organizmui, sportininkams, besilaukiančioms mamoms ir t.t. Mėsa dažniausiai vertinama dietologų dėl mikroelementų -cinko, seleno,vario, geležies ir B grupės vitaminų. Tačiau pažengę vegetarai visa tai gali gauti suderinę įvairius maisto produktus. Svarbiausias mėsos atsisakiusių žmonių argumentas  yra tas, kad „mėsėdžių“ žarnose maistas pūva, nuodija kraują lavoniena, smirda jų prakaitas ir išmatos, nes pasikeičia į blogąją pusę žarnyno mikroflora, daugėja puvimo bakterijų, purinų, rūgščių. Taip, tai tikra tiesa, kai nežinai kiek ir kokios mėsos valgyti. O mes dažniausiai  neturime ne tik žinių, bet ir saiko… Viename straipsnyje neįmanoma išdiskutuoti visus „UŽ“ ir „PRIEŠ“, bet apžvelkime kai kurias tiesas.

Pasvarstykime blaiviai apie mokslinius tyrimus, kuriais mėginama pasakyti “UŽ AR PRIEŠ MĖSOS VARTOJIMĄ”. Po ilgų mokslinių tyrimų prieita išvados, kad vegetarai gyvena ilgiau už visavalgius (tuos, kurie savo racioną papildo gyvūninės kilmės produktais). Tačiau tyrimų metu dažniausiai atsižvelgiama tik į vieną faktorių – mėsos valgymą ar ne. Reikalas tas, kad vegetarai yra sąmoningesni piliečiai, labiau besirūpinantys savo sveikata, suprantantys, kad „skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas“. Jie daugiausia besirūpina ligų prevencija, o ne gydymu, dažnai neturi žalingų įpročių ir aktyviai leidžia laisvalaikius. Jų blogasis cholesterolis aiškiai yra žemesnis nei „mėsėdžių“. Tuo tarpu „mėsėdžiai“ dažniau yra rūkantys, linkę patingėti, pagurkšnoti, pasilepinti desertukais ir t.t. Tačiau šie faktoriai praleidžiami pro ausis ir akis…Taigi, gal būt ne mėsa, o visi kiti veiksniai ir blogieji riebalai, plaukiojantys jų kraujyje ir sukelia širdies kraujagyslių susirgimus, diabetą, nutukimą ir per ankstyvą atsisveikinimą su šiuo pasauliu? Klausimas sudėtingas, atsakymas – dar labiau. Išsiaiškinkime viską nuosekliai.

Kas yra mėsa?

„Mėsa – gyvūnų audiniai, naudojami maistui, daugiausiai raumenys.

Šiais laikais dauguma žmonių vartojamos mėsos gaunama iš naminių gyvūnų, auginamų specialiai maistui. Rečiau naudojama sumedžiotų gyvūnų mėsa. 100 gramų mėsos (jautienos) vidutiniškai turi 40-50 % (priklausomai nuo rūšies ir paruošimo būdo) suaugusio žmogaus baltymų paros normos.” [1] “Vikipedija”

Civilizuotame pasaulyje dažniausiai maistui vartojamas žinduolių ir paukščių raumeninis audinys, šonkauliai, ir.t. t Ir visai retai  naudojami vidaus organai. Na, nebent garsiosios prancūziškos žąsų kepenėlės “Foie gras” ar pan. Rytų šalyse dar verdama žarnų sriuba ar kiti egzotiški patiekalai. O mažiausiai išsivysčiusios šalys valgo visas dalis ir gauna sau reikalingus gyvūninius baltymus sveikiausiu būdu – iš medžioklės. Taigi ir persivalgyti nėra kuo…

 

 

 

Kokia mėsa geresnė ar blogesnė?

Mėsa skirstoma į:

 1. Baltą:

  • Vištiena.
  • Kalakutiena
  • Antiena
  • Žąsiena
  • Laukinių paukščių mėsa( pvz., putpelės ir fazanai.)

2. Raudoną:  

  • Kiauliena (kiaulės ir šernai).
  • Ėriena (aviena).
  • Veršiena.
  • Ožkiena
  •  Laukinių gyvūnų( elniena, briediena, bebriena)

3. Perdirbtą: rūkyti, džiovinti, sumalti ir suvakumuoti gaminiai, mėsos pusfabrikačiai.

Apie šios mėsos rūšį norėsiu papasakoti plačiau kitą kartą.

O kada, kokią ir  kiek naudinga valgyti – klausimas nepaprastas. Vėl reikia gilintis į žmogaus gyvenimo  būdą, sveikatos būklę ir požiūrį į maistą bei sveikatą. Jaunas organizmas suvirškins ir 3 cepelinus su riebia kiauliena ir spirgais, užgeriant bokalu alaus ir pabaigiant šakočio gabalu su balta kava. Bet kiek tas “kuro katilas” trauks, kraunamas tokiomnis malkomis, klausimas atviras. Po tokių pietų sotumas žinoma išliks ilgai, bet ir rūgštele atsirugs kone kiekvienas. Nesakau, kad mėsos nereikia, bet į savo kūną turime pažvelgti kaip į namus, kuriems reikia tvirtų sienų, geros izoliacijos, gerų langų, gero kuro katilo, tinkamų malkų ir t.t. Tvirtos sienos-tai mūsų oda, gera izoliacija-nepralaidus, gerai veikiantis  žarnynas, tvarkingas vamzdynas-mūsų kraujagyslės, kuro katilas-skrandis, langai- tai akys, kurio lęšiuką taip pat sudaro baltymas kristalinas. Taigi, baltymai – yra mūsų kūno staybinė medžiaga ir mes privalome gauti jų kasdien, nes mūsų organizmas nekaupia baltymų atsargų. Tačiau dažnai tikraisiais namais mes rūpinamės geriau, nei nuosavu kūnu.

Baltymų funkcijos ir kiek mums jų reikia

Mūsų plaukai, nagai, raumenys, vidaus organai sudaryti iš baltymų. Organizme nėra didelių baltymų rezervų, todėl jie nuolat turi būti  gaunami su maistu. Mums svarbiausia gauti visas amino rūgštis, kurių yra 20, o 9 iš jų vadinamos nepakeičiamos ir būtinos mūsų organizmui. Jos turi užtikrinti sklandų organizmo darbą. Visas nepakeičiamas amino rūgštis būtent ir turi gyvūniniai baltymai. Augalinės kilmės baltymams paprastai trūksta 1 ar 2 svarbiausių amino rūgščių.

Baltymų trūkumas gali sutrikdyti tam tikras organizmo funkcijas. Iš baltymų gaminami antikūnai – apsauginės medžiagos, kurios kovoja su įvairiomis infekcijomis. Baltymai yra pati svarbiausia medžiaga atkuriant ir pakeičiant pasenusias ląsteles naujomis. Todėl jie vadinami “statybine organizmo medžiaga”. Daugelis žmogaus hormonų yra baltyminės medžiagos, o baltymas hemoglobinas organizme perneša deguonį.  Baltymai taip pat naudojami energijos gavimui. Jie turi sudaryti 12-13% visos dienos maisto raciono energijos vertės. Vidutiniškai per parą mes turėtume gauti apie 50-60 g baltymų. Tačiau reikia žinoti, kad 100 g virtos vištos krūtinėlės yra apie 30 g baltymų – t.y. pusė dienos normos! 100 g sūrio – 30 g baltymų, 2 kiaušiniai taip pat apie 30 g baltymų. Va, ir susidaro per dieną ne 60, o 90 g baltymų! O baltymų perteklius rūgština organizmą ir sukelia visas anksčiau minėtas ligas ir dar sąnarių bei inkstų problemas.

Kokios mėsos valgyti, o kokios NE!

      Visiems žinomas posakis: “skūpas moka du sykius” tinka net ir čia. Kokias pajamas beturėtume, pagalvokime apie mūsų vargšą skrandį, apie kiekvieną savo ląstelę, apie mūsų nelaimingus sąnarius, kai jie gaus riebų kotletą, apskrudusią kulšį, kalną druskos ir konservantų iš suvalgytos “šlapios dešros”, sardelių, rūkytos ar vytintos dešros ir kitų skrandžio “malonumų”. Jei mūsų vidaus organai ir ypač kraujagyslės turėtų balsą, jie garsiai sušuktų:”Ei, žmogau, pasikrapštyk galvelę! Ar žinai, kad po kelių metų mokėsi už vaistus nuo cholesterolio, spaudimo ir skausmo? O gal bus dar blogiau- gulėsi ligoninėje ir švitins tamstą nuo rimtų ligų…” Tad valgydami riebius, perdirbtus produktus ar džiaugdamiesi karbonatais iš paršelių, augintų su hormoanis, antibiotikais ir kitais “priedais”, gausime daugiau žalos, nei naudos.

Tai kokią mėsą galima valgyti?

Jei dar neišgąsdinau visai ir vis dėlto nesakote ryžtingo NE mėsai, tai rinkitės

TIK EKOLOGIŠKĄ produktą! Vadovaukitės principu : “geriau mažiau, bet gero produkto”. Taip išlošite trigubai : 1)pirkdami brangesnio produkto mažiau,neviršysite suvartojamų baltymų kiekio ir teks mėsą keisti augalinės kilmės baltymais (pupelėmis, lęšiais, ekologiškais kiaušiniais,šparaginėmis pupelėmis, brokoliais, avižų kruopomis) ir ekologiška žuvimi iš ežero; 2) sutaupysite pinigų maisto produktams; 3)mažiau reikės vaistų ateityje.  Ir dar gerą darbą padarysite Lietuvos žmonėms-paremsite vietinius ūklininkus, o ne maitinsite “maksiminius monstrus”.

Valgykite saikingai LIESĄ MĖSĄ (baltos mėsos krūtinėlę, nevartokite paukščių odos,kepintosriebios šoninės, sparnelių), nes riebalų perteklius nusėda ant šonų, apgaubia vidaus organus bei plaukioja jūsų kraujagyslėmis. Valgykite mėsą 2-3 kartus per savaitę, o ne kasdien…

GRIEŽTAI ATSISAKYKITE PERDIRBTŲ MĖSOS PRODUKTŲ! Juose yra kenksmingų cheminių junginių, kurie gali padidinti chroniškų ligų riziką. Vartojant pusgaminius, galite sulaukti daugelio lėtinių ligų, tokių kaip širdies kraujagyslių ir vėžio (ypač storosios žarnos). Nitrozaminai randami visose dūmuose ir aukštoje temperatūroje apdorotuose produktuose bei didelis druskos bei konservantų kiekis tikrai žalingas organizmui.

Vartokite MALTĄ MĖSĄ. Mūsų gyvenimo tempas dažnai neleidžia gerai sukramtyti maisto, todėl dažnai jį ne suvalgome, o suryjame. Mėsos gabalai rūgsta skrandyje ir pūva. Geriausiai suvirškinami malti mėsos gaminiai. Rekomenduoju patiems pasigaminti maltinukus, kurių skonį ir sudėtį galite praturtinti puse kiekio daržovių(svogūnais, česnakais, morkomis, petražolėmis, paprikomis, salierais ir pan.) Tokiu būdu reikės mažiau mėsos, prieskonių, kiaušinių ir kitokių pagardų.

Kaip gaminti mėsos patiekalus?

Pats svarbiausias dalykas – nesugadinti gero produkto! Jei jau įsigijote neriebios, ekologiškos mėsos gabaliuką, nesudeginkite, nesučirškinkite, nepaskandinkite riebaluose ir nepaslėpkite miltų plutoje! Sveikiausias būdas ruopšti mėsą – ją gaminti garuose, žemoje temperatūroje ar virti. Jei nusprendėte kepti ant grotelių, patariu suvynioti į kepimo popierių, po to foliją ir kepti ant grotelių. Tokiu būdu nesudeginsite mėsos, ji liks sultinga, nereikės riebių padažų, pagardų. Jei norite kepti ant keptuvės, naudokite tik lydyto sviesto šaukštelį patepti keptuvei, neįkaitinkite labai stipriai, kad mėsa nedegtų ir įpilkite 100ml vandens, kad atsirastų skysčio troškinimuisi. Mėsa pati turi riebalų ir, veikiama temperatūros, išskirs riebalus ir drėgmę(skystį). Uždenkite keptuvę ar trošklintuvą ir sumažinkite kaitrą! Didžiausią žalą maisto ruošos procese produktams padarome mes patys- per didelė ugnis ir druską suardo tai, kas dar buvo naudinga. Nevalgykite apanglėjusių mėsos gabaliukų ir nesūdykite prieš gaminimą, nes druska ištrauks visa drėgmę. Mėsa bus sausa ir kieta.

Kas geriausias mėsos draugas lėkštėje?

Žinoma, daržovės! Imkite lėkštę ir iš karto pusę jos turinio užpildykite šviežiomis salotomis ar raugintomis daržovėmis, o kitoje lėkštės pusėje padėkite ne didesnį kaip 100 g teisingai paruoštos mėsos gabaliuką. Pasirenkant tokius pietus ar vakarienę 2-3 kartus per savaitę(ne kasdien ir ne 2 kartus per dieną !), tikrai nekils rūpesčių dėl mėsos valgymo ir pabiurusios sveikatos. Nepamirškite, kad maistas yra jūsų gyvybės šaltinis ir tik po to malonumų tenkintojas. Įsidėmėkite: gyvybės ir sveikatos. Kai sėdatės prie stalo, valgydami turite galvoti kiek naudos gausiu iš to ką valgau ir kaip jausiuosi, o ne tik SKANU-NESKANU. Maistas privalo būti ir naudingas, ir skanus, todėl rekomenduoju jums pasigaminti kalakutienos maltinius su salotomis:

kalakutienos maltiniai su salotomis-4 porcijos

Ingredientai:

600 g kalakutienos (galima keisti vištiena, triušiena, jautiena)

1 didelis , prinokęs avokadas

10 cm poro

15 g petražolių

2 saliero stiebai

1  čli pipiras

200 g kalafijoro žiedynų

2-3 skiltelės česnako

Po ½ a.š. druskos ir mairūno

Eiga:

1)Česnakus, porą,saliero stiebus, petražoles, čili ir avokadą suplakti plakiklyje iki košelės.

2)Mėsą supjaustyti gabaliukais ir sumalti arba su kalafijoro žiedynais sukapoti smulkintuvu iki kruopų dydžio gabaliukų.

3) visus ingredientus suminkyti rankomis iki vienalytės masės. Formuoti pailgus kepsnelius, dėti ant kepimo skardos, išklotos popieriumi, pabarstyto moliūgo ar sezamo sėklomis ir kepti orkaitėje 35min./190C.

4) Valgyti su šviežiomis salotomis (kopūstų, agurkų, svogūnų, avokadų ar pomidorų)

Subalansuotos mitybos ekspertė

Rita Šilenskienė