Kūčių belaukiant

Laikrodis vis trumpina dienas, ilgina naktis ir skubina mus kuo greičiau baigti METŲ DARBUS…Dažnas mūsų kaip išprotėję sukamės dienos rate ir vis nespėjame, nervuojamės, pykstamės ar kankinamės nemiga. O juk Kalėdos ir Kūčios turėtų suteikti ramybę, palaimą, meilę, tikėjimą ir malonius santykius, šiltus jausmus. Linkiu vadovautis taisykle: VISŲ DARBŲ NENUDIRBSI, VISŲ PINIGŲ NEUŽDIRBSI. Ir suprasti, kad gyvenime svarbiausia: Jūsų SVEIKATA, MYLIMIAUSI ŽMONĖS ŠALIA IR SAVIVERTĖ, kuri skatina eiti pirmyn, tobulėti, gerai jaustis savo kūne.

Nepaverskime šios šventės “parduotuvinių maistų šou”, “kinietiškų blizgučių švente” ar eiliniu apsirijimu. Pasimokykime iš savo bočių, kurie kukliai padėdavo ant stalo 12 patiekalų, į kuriuos įskaičiuodavo ir saujelę riešutukų, ir žiupsnelį džiovintų obuoliukų, ir stiklinėlę spanguolių, ir kriaukšlę duonelės… Jau išvardinau 4 patiekalus nuo kurių tikrai neapsunksite J.

Kūčios nuo seno laikomos  žemdirbių šventė, todėl ir maisto produktai vyrauja “iš žemės”. Taip pat tai Saulės sugrįžimas, kai po minutę pradės ilgėti dienos. Tradicinis Kūčių patiekalas – Kūčia. JIs daromas iš virtų kviečių ar kitų grūdų mišinio. Paprasčiausiai pagardintas būdavo medaus ir vandens tirpalu, džiovintais vaisiais. Jį valgydavo visi šeimos nariai. 

Svarbu, kad Kūčia yra ne tik mums- gyviesiems, bet ir tiems, kurie jau paliko mus. Dar gyva tradicija po Kūčių vakarienės palikti lėkštelę  mirusiems ar išvykusiems į tolimus kraštus šeimos nariams bei artimiesiems. Tikėta, jog grįžusios vėlės, pamačiusios paliktas lėkštes, jausis laukiamos ir prisimenamos. Tai labai autentiška, unikali ir svarbi lietuvių tradicija, simbolizuojanti visos šeimos susivienijimą, artimą bendravimą bei vaišinimąsi tais pačiais patiekalais.

Kitas tradicinis patiekalas-Kūčiukai. Savo knygoje “Pirmas šaukštas” pasidalinau receptu be cukraus ir gliuteno. Dažna mano klientė kepa kūčiukus ir ne tik šiai šventei, nes tai labai skanus maistas vaikams į mokyklą ar kaip sveikas desertas prie puodelio arbatos. Nepamirškite, kad jie visada buvo kepami labai smulkūs.

Valgiai ant šventinio stalo tiesiogiai priklausė nuo gyvenamosios aplinkos. Vakarų Lietuvoje žmonės dažniau ant šventinio stalo patiekdavo žuvį, pietų Lietuva garsėjo grybais, o Šiaurės Lietuvoje netrūko derlingų žemių – duonos, miltinių patiekalų. Taigi,  pajūrio gyventojai ant stalo dėdavo jūrų žuvų (silkės). Jei žmonės gyveno šalia upių, ežerų, be abejo, šventėms būdavo gėlavandenės žuvys (lynai).

Dzūkų skrandžiai per šventes būna pilni grybų patiekalų. Čia iki šiol mėgstami grikiai, mat Dzūkijos smėlynai labai tinka grikiams augti. Tradicinis dzūkų patiekalas yra grikinė babka. Populiari ir kepta ropė – reikia išskobti ropę, pridėti į ją įvairių daržovių ir šauti į orkaitę.

Aukštaičiai šventėms, matyt, ir šiais metais ruoš žuvies sūrį. Vilniaus krašto kalėdinis stalas neapsieina be  virtinukų su aguonomis. Nors vyro močiutė juos ruošdavo su mėlynėmis.

Taipogi anksčiau ant šventinio stalo buvo daugiau raugintų produktų – rauginti grybai, rauginti burokėliai, rauginti kopūstai ir taip toliau. Šiais laikais lietuviai per Kūčias ir Kalėdas daugiausia mėgaujasi raugintais kopūstais…

Ant šiuolaikinės šeimos stalo taip pat rasime ir žuvies ir silkės ir pupų, bet dažnai šie patiekalai įgauna naujus skonius – silkė patiekiama su cukinija, burokėliai pagardinami kaparėliais, žuvis – egzotiškais padažais. Tai puiku, kad ieškome naujų skonių, spalvų, derinių.

Liūdina kitas faktas: kad silkė bus padengta storu majonezo sluoksniu, gausiame aliejuje  keps paniruotos žuvys ar mėsos kepsniai, puikuosis daug cukraus ir miltų ant saldaus stalo. Tai patiekalai, kurie tikrai nepalankiausi mūsų organizmui. Po to teks keliauti į vaistinę ieškoti virškinimą gerinančių ar pilvo pūtimą mažinančių tablečių.

Galite pasakyti, kad vaikams bus neskanu sveikų patiekalų vaišės. Taip, neskanu, jei nevalgote gero maisto su jais kasdien kartu ir nerodote pavyzdžio. Gal kaip tik šios šventės ir bus ta gera pradžia, kai kartu su savo atžalomis susikursite nedidelę, jaukią šventę su mažųjų pirštelių pagalba sudėliotu skaniu-sveiku maistu. Juk patys vaikai mielai valgo savo darbo vaisius. Išlaisvinkite jų vaizduotę ir kūrybiškumą.

Paskutinis patarimas:

svarbiausia – per šventes yra nepamiršti saiko. Net jei visi 12 Kūčių stalo patiekalų idealiai atitiks sveikos mitybos rekomendacijas, bet nepaisysite saiko, bėdos bus daugiau nei, kad suvalgytume vieną, bet ne tokį sveiką patiekalą. Taip pat nebūtina skubėti ir viską pulti ragauti iškart. Juk susirinksite pavakaroti, pakalbėti, padainuoti, pasidalinti prabėgusių metų akimirkomis, todėl nepamirškite padėti šaukštą pailsėti ant stalo.:)!
Gal sena tradicija pravers ir jums šiais metais? Senovėje, pasibaigus Kūčių vakarienei, motinos berdavo riešutus ant vaikų galvų. Labiausiai pasisekdavo tam, kuris daugiausiai jų sugaudavo – tai reiškė, kad kitais metais gyvens turtingiau. Taigi, linkiu jaukių, saikingų ir skoningų švenčių.

SAIKAS-KŪNO PAGARBOS RODIKLIS

  • Subalansuotos mitybos ekpertė Rita Šilenskienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *