Apie DUONĄ

Lietuviai nuo senų laikų turėjo savo deives, kurioms aukodavo, šventindavo maistą ir prašė jų užtarimo, palaiminimo. Mūsų protėviai duoną garbino dar pagonybėje. Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka.

Krikščioniškaisiais laikais duonos garbinimo šventę imta tapatinti su šv. Agotos vardinėmis, o duona pradėta šventinti bažnyčiose vasario 5-tą dieną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos deivei Žemynai ir globėjui Žemėpačiui. Lietuviai tikėjo, kad laikoma namuose apeigose pašventinta duona apsaugos nuo ligų ir gaisrų.

duona

Duona simbolizuoja ne tik kasdienį maistą, o taip pat stiprybę, protą, skalsą, gerumą ir dosnumą. Duona atėjo į žmogaus mitybą kartu su žemdirbystės pradžia. Pirmasis duonos receptas dienos šviesą išvydo dar Egipto faraonų laikais. Ilgainiui grūdai vis labiau veržėsi į žmogaus mitybą, o su jomis ir įvairūs negalavimai. Egipto rankraščiuose „saldaus šlapimo“ liga buvo aprašyta jau 1500 m. pr. m. e. Šiandien tai vadinama cukriniu diabetu. Senovės Romos, Egipto, Graikijos ir Rytų šalių gydytojai suprato, kad tai liga, atsirandanti nuo maisto, bet nežinojo jokių efektyvių jos gydymo būdų. Cukrinis diabetas tais laikais prilygo mirties nuosprendžiui. Keista, senovės laikais cukraus žmonės dar neturėjo, o cukrinio diabeto giltinė negailestingai šienavo žmones.

Stebint, kaip keičiasi žmonijos maitinimosi įpročiai ir vartojamas maistas, nenuostabu, kad nuo retų negalavimų antikos laikotarpiu iki šių dienų cukrinis diabetas tapo pasauline epidemija, kuri, spėjama, iki 2025 m. palies 300 mln. žmonių visame pasaulyje. Liūdna, kad žmonės negalvoja, ką deda į burną, o žino vienintelį žodį – skanu…

Mūsų maistas, taip pat ir kasdienė duona, pasidarė modernus ir modifikuotas, su įvairiais cheminiais priedais ir skonikliais. Deja, žmogaus organizmas ir jo funkcijos per tūkstantmečius nepakito ir neprisitaikė viso to suvirškinti, todėl dabar ginasi siųsdamas signalus – uždegimines reakcijas, kurios ilgainiui išsivysto į sunkias ligas. Jautriausios modernizacijos ir chemizacijos poveikiui yra aktyviai dirbančios širdies kraujagyslių ir smegenų ląstelės. Anksčiau nebuvo tiek degeneracinių, lėtinių uždegiminių ligų, nors žmonės kasdien valgė duoną.

Duona – puikus, patogus, koncentruotas maistas, bet labai svarbu, kokią duoną valgote. Visi sutiks, kad sumuštinis su gera duona yra patogus užkandis į darbą ar kelionę, energijos užtaisas dienos pradžiai, nes sudėtiniai angliavandeniai iš grūdų pamažu atiduos energiją organizmui, o skaidulos ilgam palaikys sotumo jausmą, gerą virškinimą. Taip pat duona yra kalio, fosforo, natrio ir B grupės vitaminų šaltinis. Bet dažnas jos atsisako dėl padidėjusio rūgštingumo ar galvodamas, kad tai padės numesti svorio.

sumuštinis

Kokią duoną rinktis šiandien?

Pilno grūdo duona su nedideliu cukraus kiekiu yra sotus, skaidulų gausus maistas. Ją galime valgyti net nusprendę lieknėti, tik svarbu kada, kokią ir kiek. Jei pažiūrėtume kaloringumą, ruginė duona nuo kvietinės mažai kuo skiriasi: 228 kcal ir 237 kcal, o baltų miltų duona – 254 kcal/ 100 g produkto, bet ne tik kalorijos turi apspręsti pasirinkimą. Valgis yra maistinių medžiagų rinkinys, todėl svarbu rasti maiste skaidulų, vitaminų, baltymų ir t. t. Todėl ypač svarbu, kokią duoną ar jos produktus valgote.

Lieknėjant ar sergant cukriniu diabetu ypač svarbu rinktis žemo glikemijos indekso produktus, kurie nedidintų cukraus kiekio kraujyje, nes neišeikvota gliukozė tampa kūno riebalais.

Palyginkime glikemijos indeksą (GI)

Visų grūdo dalių ruginės duonos glikemijos indeksas (GI) yra 50, baltų miltų duonos – 71, o trapučių – net 91. Jau nekalbu, kad ryžių trapučiai gaminami juos drėkinant, veikiant aukštu slėgiui iki 260 °C temperatūra, kol ryžių krakmolas sprogsta. Kas gali likti naudingo taip apdorotame produkte? Aukšto glikemijos indekso produktai labai greitai skyla į gliukozę, gaunama momentinė energijos dozė, po kurios labai greitai aplanko energijos nuosmukis ir alkio jausmas. Todėl valgant bandeles, valytų grūdų duoną, baltų miltų batoną, trapučius esame amžinai alkani ir storėjame, o tuo pačiu artėjame prie ligų.

Jei vis tik neįsivaizduojate savo gyvenimo be duonos, pasirinkimo kriterijai yra du – kepti arba pirkti. Jei neturite laiko ir nusprendėte pirkti duoną, skaitykite maistinių medžiagų ir ingredientų lentelę! Šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti duonos spalvą, skonį ir aromatą, todėl teisybės ieškokite etiketėje. Pirmiausiai išvardyti ingredientai sudaro tešlos pagrindą, o paskutiniai – tik trupinius. Mažiausiai vertingi ir kaloringiausi duonos gaminiai papildyti riebalais, cukrumi ir pienu, paskui seka bandelės su sviestu ir cukrumi, o toliau forminė duona.

Kuo toliau, tuo mūsų duona panašėja į pyragus, kurie nežiedėja mėnesiais. Kai kurioje duonoje cukraus kiekis jau siekia net 9 g/100 g produkto, nors turėtų neviršyti 5 g/100 g produkto. Suvalgius dvi riekes tokios duonos, suvartojate apie 5 šaukštelius cukraus! Etiketėje cukrus gali slypėti žodžiuose „džemas, salyklas, salyklo ekstraktas“. Būtent salyklas padeda krakmolui iš grūdų virsti cukrumi ir pats yra saldus. Ruginė duona yra rūgštesnė, todėl gamintojai pataikauja pirkėjui ir krauna į ją visokių saldiklių arba įmaišo į tešlą kvietinių miltų, o etiketėje rašo 100 proc. ruginė duona. Būkite budrūs!

Ieškokite duonos su didesniu skaidulų kiekiu. Duona su sėlenomis mažiau kaloringa, sotesnė ir rekomenduojama lieknėjantiems ar kenčiant nuo žarnyno veiklos sutrikimų.

Su mielėmis ar be jų? Mielinės duonos reikėtų vengti sergantiems tulžies ir kepenų ligomis, turintiems antsvorį, cukrinį diabetą ir norintiems sulieknėti. Jei etiketėje nurodoma, kad duona bemielė, suspauskite kepaliuką. Jei jis bus minkštas, greitai atgaus formą, vadinasi gamybos procese buvo panaudojamas ne tik raugas, bet ir tam tikrų mielių rūšis, kuri išpurina gaminį. Apžiūrėkite, kad duona nebūtų porėta ir labai minkšta. Sudėtinga išsirinkti duoną, bet jau yra privačių kepyklėlių, kurios gali pasiūlyti kokybiškų gaminių. Kuo duona kietesnė, mažiau saldi, pagaminta iš stambiau maltų ir pilno grūdo miltų, tuo ji vertingesnė, turi daugiau skaidulų. Žiūrėkite, kad skaidulų būtų daugiau nei 5 g / 100 g produkto ir kuo mažiau visokių priedų, druskos. Tačiau bemielė su raugu kepta duona sunkiau virškinama ir nepatartina valgyti sergant kolitu ar gastritu. Jei perkate sėklomis ar vitaminais papildytą duoną, tai tik gamintojų reklaminis triukas. Daugelis sėklose esančių naudingų medžiagų aukštoje temperatūroje žūsta, ypač jei tai sėmenų ir ispaninių šalavijų sėklos. Jų apskritai nereikėtų termiškai apdoroti. Moliūgų, sezamų, saulėgrąžų ar kitos sėklos gali būti dedamos į duonos tešlą, bet geriau tokią duoną kepti ilgiau ir žemesnėje temperatūroje. Žinoma, ji bus kaloringesnė, todėl valgyti sėklų duoną patartina saikingai. Ji puikiai tiks jaunimui. Vitaminais papildytų gaminių pirkti neverta, nes juos mes turime gauti su natūraliu maistu. Kviečių ilga  hibridizacijos istorija iš tikro senovinio kokybiško grūdo virto genetikai modifikuotu produktu, neprisidedančiuprie  mūsų kraujagyslių, žarnyno  ir smegenų sveikesnės būklės. Geresnis pasirinkimas – ruginė duona su natūraliu raugu ir be cukraus. Nors tokią rasti šiais laikais labai sunku…

Dar vienas dalykas dėl kurio reikėtų nerimauti stovint prie duonos ir bandelių skyriaus parduotuvėje-akrilamidas. Jis susidaro aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje tam tikrų reakcijų metu, dalyvaujant fruktozei, gliukozei ir asparagino aminorūgščiai, kurios yra visuose grūduose. Didžiausias akrilamido kiekis yra duonos plutelėje. Juk duonos gaminiai gaminami iš kvietinių, ruginių ar kitų grūdų miltų, kurie turi labai daug asparagino.  Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra akrilamidą priskyrė žmonėms kancerogeniškų junginių grupei. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad ilgalaikis maisto produktų vartojimas, kurių sudėtyje yra didelis akrilamido kiekis, turi neigiamą poveikį centrinei bei periferinei nervų sistemai, moterų vaisingumui. Akrilamidas populiariausiuose maisto produktuose yra viena iš aktualiausių maisto pramonės problemų.

Duonos rekomendacijos:

Taip pat esu paruošusi puikų duonos receptą, kurio paruošimui sugaišite vos 9 minutes! – TINGINIŲ KETO DUONOS RECEPTAS

Išvada

  • Geriausias duoną kepti patiems iš ekologiškų ar mažiausiai paveiktų grūdų ir sėklų (avižų, grikių, sorų, riešutų miltų ir t. t.). Taip tikrai žinosite, ką valgote. Duoną valgyti ryte, priešpiečiams ar pietums su tinkamais deriniais. Tai sausas, koncentruotas produktas, todėl tą dieną gerkite daugiau vandens.
  • Trapučiai – netinkamas maistas metant svorį ar sergant cukriniu diabetu.
  • Pirkdami duoną, atidžiai skaitykite, kas parašyta etiketėje.
Ritos Šilenskienės portretas

Rita Šilenskienė
Subalansuotos mitybos ekspertė

Kursai internetu

Jei norite išmokti tvarkingai maitintis pagal savo amžių, aktyvumo lygį ir gyvenimo būdą, esu pasiruošusi Jums padėti. Kursų internetu metu Jus išmokysiu išgirsti savo organizmo siunčiamus signalus, susitvarkyti mitybą, pagerinti savijautą ir išvaizdą.

Sužinokite daugiau

Kviečiame prisijungti prie kartu tobulėjančios bendruomenės. Kiekvieną savaitę dalinamės 2-3 naujomis sveikų receptų idėjomis ir naudingais straipsniais apie teisingus mitybos įpročius bei produktų savybes


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.