Sezoninė mityba

Mūsų mityba turėtų būti sezoninė, kaip tai buvo anksčiau. Proseneliams nereikėjo aiškinti ką kada valgyti, lankyti dietologų kabinetuose ar pirkti receptų knygas. Nebuvo tokios maisto pasiūlos parduotuvėse, kuri iškreipė valgymo įpročius ir supratimą apie maistą. Dabar užėjęs į parduotuvę,nesuprasi kada vasara, kada žiema-visuomet pūpso pomidorai, agurkai, uogos.

Esant šaltam orui, organizmas kaupia šilumą viduje, bet jei tuo metu valgome vėsinančius produktus, atšaldome ir kasą, ir kepenis. Tuomet  eikvojama kitų organų energiją, kad organizmas sušiltų. Taigi, nešaldykime saves iš vidaus ir valgykime šildančius produktus ir šiltą maistą.

Pagal termines savybes maistas gali būti šaltas, vėsus, neutralus, šiltas ir karštas. Vėsina dauguma pieno produktų, pavyzdžiui, jogurtai- šaltuoju sezonu reikėtų valgyti mažiau arba juos naudoti kaip patiekalo ingredientus. Juk ne veltui ir gyvūnai nebeduoda žiemos metu pieno. Tačiau sūriai yra neutralūs ir net sušildantys, juos valgyti naudingiau. Kalbant apie mėsą, jautiena, žvėriena yra neutrali, o aviena ir paukštiena – šildo. Grybai yra neutralūs,tačiau termiškai apdoroti ir pagardinti šildančiais prieskoniais, tampa  ypač geras šaltos žiemos pietums tinkantis patiekalas. Burokėlių sriuba su grybais, pagardinta čiobreliais, lauro lpu ir česnakais-tikrai sušildys. Svarbiausia nepervirti produktų! Virimo laikas neturi viršyti 5min.

Mums šaltuoju sezonu reikalingas maistas, kuris mums atiduos savo energiją, o ne eikvos mūsų. Kūną sušildys šakninės daržovės, kurios visa rudenį kaupia paskutinių saulės spindulių ir žemės šilumos energiją. Tai morkos, ropes, griežčiai, pasternokai, bulvės, moliūgai, kopūstai, svogūnai, krienai, porai, česnakai.

Grūdai, ypač rudieji ryžiai, grikiai, turi daug sudėtinių angliavandenių, kuriuos organizmas virškina lėtai. Todėl jie taip pat skatina kūną išskirti daugiau šilumos.

Ir maistą reikėtų gardinti ne dirbtinai išaugintais krapais ar petražolėmis , o džiovintais bazilikais, mairūnais,aitriosiomis paprikomis. Ypač žiemą tinka: anyžiai,gvazdikėliai,  karis, cinamonas, muskato riešutai, imbieras, kmynai, kardamonai, kalendros,  lauro lapai, ekologiškų mandarinų bei apelsinų žievelės.

Ajurveda rekomenduoja moliūgus vartoti esant šaltiems ir drėgniems orams, o su ghee, migdolais ir medumi –  tai derinys, kuris sustiprina imunitetą.

Moliūgai yra  puiki atjauninanti priemonė. Moliūgus naudinga valgyti sergantiems ateroskleroze, nes padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį. Moliūgai turi milžinišką kiekį vitaminų. Vitaminas D reikalingas vaikų augimui, padeda įsisavinti kalcį dantims ir kaulams.

Vitaminai В, С, РР, Р ir Е stabdo senėjimo procesus ir gerina potenciją.

Moliūgai dera su visais prieskoniais, ypač šildančiais (gvazdikėliais, juodaisiais pipirais, imbieru), stimuliuoja kraujotaką, šildo galūnes.

Moliūgai valgomi virti, kepti, džiovinti. Ypač  vertinga sorų kruopų košė su moliūgu.

Moliūgo sėklos yra puikus mineralų šaltinis: yra L-triptofano, natūralaus junginio,  padedančio įveikti  depresiją,  daug cinko, kuris saugo  nuo osteoporozės.

 

Žalialapiai augalai nesuteiks kūnui norimos šilumos, nes juos sudaro praktiškai vitaminingas vanduo. Labiausiai žiemą patarčiau rinktis karčiąją gražgarstę. Tačiau žalius daigus ir kitus lapinius augaliukus reikėtų vartoti kaip fermentų ir vitaminų šaltinį, o geriausia plakti į geriamuosius kokteilius su šildančiais produktais. Mat cukinijos, agurkai, pomidorai turi šaldomą poveikį todėl palaukime vasaros. Pomidorus žiemą patarčiau vartoti tik džiovintus-kaip prieskonį. O rauginti agurkai puikiai tiks, bet tik ne šalti, tiesiai iš šaldytuvo. Prie vėsinamųjų priskiriamas ir vyno actas, sezamo, sojų, saulėgrąžų aliejus. Taip pat nerekomenduoju pirkti arbūzų , melionų, kriaušių, bananų, vynuogių. Geriau šaltuoju sezonu turėtume prisiminti riešutus, džiovintus saldaus skonio vaisius. Juose išlieka saulės šiluma ir vasaros prisiminimai.

Subalansuotos mitybos ekspertė

Rita Šilenskienė