Maistas žiemą kovai prieš ligas

12 mėnesių, 4 metų laikai, 2 sezonai (šiltasis ir šaltasis)… Sakoma, kad turime valgyti savo klimatinės juostos produktus. Ir sutinku, ir ne. Taip, nes mūsų organizmas labiausiai prisitaikęs suvirškinti tai, kas auga mūsų gimtojoje žemėje. Daržovėmis ir vaisiais bei uogomis, kurios palaikytų organizmo gerą būklę, galime apsirūpinti vasarą, rudenį, bet ne visai žiemai.

Šaltuoju laikotarpiu turime prisiminti daug gudrybių ir visokių vertingų, kvapnių šakninių daržovių. Nors šiais laikais daug kas jų ir nepažįsta, ir net pavadinimo nežino. Tai pastarnokas, įvairių veislių ropės, ridikai, petražolių šaknys, salieras. Taip pat gausu kryžmažiedžių daržovių: kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų, briuselio kopūstėlių ir t.t. Jau nekalbu apie daugelio mėgstamus raugintus kopūstus!

O va, su vaisiais Lietuvoje šaltuoju sezonu tikrai prastai…

Nebent kas prisidžiovino obuoliukų ar prisišaldė uogų. Konservuoti vaisiai, ypač su cukrumi, nebeturi maistinės vertės ir geriau negaišti šeimininkėms gražaus vasaros laiko virtuvėje, nes nauda išgaruoja kartu su vandens garais… Taigi, norint gauti vertingų vitaminų iš šviežių vaisių žiemą, reikėtų pasidairyti Lietuvoje užaugintų obuolių ir kriaušių, kurios išsilaiko iki pavasario ar skirti vietą šaldytuve spanguolių uogoms. O vis dėlto, kaip mums stiprinti nusilpusį imunitetą ir gauti vitaminų, mikroelementų ne iš kapsulės, o iš natūralios gamtos, kai už lango šalta, sninga ir niekas neauga?

Svarbiausi mums vitaminai žiemą A, B6, C ir E.

Du stipruoliai iškėlę kardus prieš virusus ir bakterijas – česnakas ir svogūnas. Ne be reikalo jie vyriškos giminės! Šie kovotojai yra vieni stipriausių antioksidantų prieš laisvuosius radikalus. Jie turi taip reikalingų C ir B vitaminų, o juos valgant kasdien, net du kartus sumažina tikimybę susirgti respiratorinėmis ligomis, be to jie stiprina kraujagysles, padeda kovoje su stresu. Žiemai galima sumalti česnaką su aliejumi, citrina ir medumi lygiomis dalimis, stiklainį laikyti šaldytuve ir vartoti po šaukštą kasdien peršalimo ligų profilaktikai.

Taip pat svogūnas ir česnakas yra gražios figūros draugai, nes yra žemo glikeminio indekso produktai ir juos valgant sumažėja apetitas. Na ir dar 100 gerųjų savybių, be vienos blogos – nemalonaus kvapo… Bet jei išpjausite česnako skiltelės viduriuką iš kurio išauga daigas, kvapas bus švelnesnis. Ryte, einate į darbą, rinkitės švelnesnio skonio (baltąjį, raudonąjį) svogūną, o vakare-kuo aštresnį, kad užmuštų visas bakterijas ir blogus prisiminimus. Norėdami panaikinti burnoje likusį jų kvapą, pakramtykite pankolio sėklyčių ar šviežių petražolės lapelių.

Pats nebrangiausias, skanus ir visiems prieinamas vitamino C šaltinis žiemą – rauginti kopūstai!

O jei dar su šviežiu svogūnėliu ir šalto spaudimo kanapių/sėmenų ar alyvuogių aliejumi – tikra “vitaminų bomba“. Vitaminas C esantis kopūstuose, gelbsti nuo avitaminozės, stiprina imunitetą, o taip pat gražina odą. Rauginti kopūstai stiprina širdies raumenį, normalizuoja cukraus, cholesterolio kiekį kraujyje, jie puikiai tinka tiems, kurie kenčia nuo sulėtėjusios medžiagų apykaitos, cukrinio diabeto, besirūpinantiems širdies ir kraujagyslių sistema. Tačiau turint aukštą kraujospūdį, padidėjusį rūgštingumą, kasos, tulžies, inkstų nepakankamumą, apie porcijų dydį pasikonsultuokite su gydytoju. Gera žinia, kad termiškai apdorojant kopūstus, C vitaminas lieka. Rauginti produktai (ne tik kopūstai, bet ir burokėliai, agurkai) gerina žarnyno mikroflorą. Jie vadinami probiotiniais produktais ir yra ypač svarbūs, nes žiemą daugelis vartoja antibiotikus, kurie stipriai sumažina gerųjų bakterijų atsargas.

Dar vienas, jau minėtas produktas – obuoliai.

Geriausi tinka lietuviški, ekologiški, kad galima būtų valgyti su odele. Australų mokslininkai teigia, kad tai sveikiausi vaisiai žemėje. Ir gal jie teisūs, nes tirpios ir netirpios obuoliuose esančios skaidulos gerina žarnyno peristaltiką, pašalina šlakus ir kenksmingas medžiagas iš organizmo, spartina medžiagų apykaitą ir padeda reguliuoti svorį.O juk 70% imuninės sistemos priklauso nuo mūsų žarnyno darbo. Jei žarnynas sveikas, gera mikroflora, nesikaupia toksinai, vadinasi organizmas pajėgs susidoroti su grybeliais, virusais ir bakterijomis.

Jei neprisiriešutavote patys, nusipirkite riešutų ir mėgaukitės po saujelę kasdien. Tai yra maistas prieš senėjimą: Omega 3, vitaminų E, seleno, kalcio, kalio, cinko ir t.t. šaltinis. Beje, nors Kalėdiniu laikotarpiu populiariausi lazdynų ir graikiniai riešutai, bet migdolo riešutai dar ir šarminantis produktas. Vienas pavojus – nepadauginkite, nes tai kaloringas produktas. Kai kam pavalgius riešutų jaučiamas skrandyje sunkumas ar kiti negalavimai. Rekomenduočiau visus riešutus pamirkyti nors kelias valandas, taip atsiskleis tikrasis jų skonis, palengvės virškinimas ir sustiprinsite imuninę sistemą.

Spanguoles išlaikyti šviežias per visą žiemą labai paprasta.

Į sandarius indelius ar stiklainius įberkite spanguoles, užpilkite labai šaltu vandeniu ir laikykite uždengę šaldytuve kol suvartosite. Kartą per mėnesį pakeiskite vandenį. Spanguoles vadinu uogų karaliene dėl jose esančio didelio maistinių medžiagų ir antioksidantų kiekio. Spanguolės ne tik vitamino C, vitamino E ir maistinių skaidulų šaltinis, bet ir labai nekaloringos :pusė puodelio tik 25 kalorijos. Spanguolės yra šlapimą varanti uoga, todėl sumažina šlapimo takų infekcijos riziką, apsisaugo nuo tam tikrų vėžio formų ir gerina imuninės sistemos funkcijų darbą. Spanguoles desertui susitrinkite su medumi ir mėgaukitės su imbiero arbata – tai trys stipriausi žiemos meto imuninės sistemos stiprintojai.

Medus, erškėtuogių vaisiai ir šaltalankių uogos turėtų taip pat būti ant mūsų stalo. Tačiau medaus padauginti nereikėtų, nes tai cukrus ir rekomenduoju su juo elgtis kaip vaistu. O erškėtuogių ir šaltalankių uogų retas kuris prisirenka. Aš suradau būdą kaip paprastai jų prisikaupti ir užpyliau du šaldiklio stalčius šiomis lietuviškomis C vitamino kapsulėmis. Dabar ryte ne tik mėgaujuosi kokteiliu iš sėmenų, šaltalankių ir kaimyno erškėtuogių, bet ir keliomis šaltomis šaltalankio uogomis įtrinu veidą, kol jos sprogsta. Pajuntu lengvą rūgštelės pabadymą ir jaunystės kvapą. Jei nėra galimybės pasimėgauti šiuo lietuvišku turtu, lieka prekybininkų atvežti citrusiniai vaisiai, įvairios daržovės ir kiti gardumynai.

Svarbiausia! Valgyti kuo įvairesnį ir vertingą, šviežią maistą.

Propaguojame Viduržemio jūros virtuvę, todėl pagrindą turėtų sudaryti ne makaronai, kruopos, duona, o daržovės, vaisiai ir riebi žuvis. Juk dabar pasninkas ir pats laikas apriboti sunkų, riebų maistą, kurio virškinimui organizmas sunaudoja daug energijos ir vidinių resursų. Tad riešutai, sėklos, avokadai, alyvuogės, silkė, skumbrė, lašiša – pagrindiniai Omega 3 šaltiniai turi puikuotis ant jūsų stalo šalia įvairių formų ir spalvų kopūstų, morkų, burokėlių, paprikų, ridikų, šparaginių pupelių ir džiovintų pomidorų – C,E,B ir A natūralių vitaminų šaltinių.

Pabaigai pasakysiu, nepamirškite pabūti gryname ore, stresui užtrenkite duris ir nežiūrėkite neigiamų laidų per TV. Geriau judėkite ir gerkite pakankamai gero (geriausia šarminio) vandens.

Rita Šilenskienė
Subalansuotos mitybos ekspertė

Kursai internetu

Jei norite išmokti tvarkingai maitintis pagal savo amžių, aktyvumo lygį ir gyvenimo būdą, esu pasiruošusi Jums padėti. Kursų internetu metu Jus išmokysiu išgirsti savo organizmo siunčiamus signalus, susitvarkyti mitybą, pagerinti savijautą ir išvaizdą.

Sužinokite daugiau