Krepšelyje nėra produktų.
Uncategorized, Straipsniai
Kaip nesugadinti maisto
Gamta mums pateikia visą gamą vertingiausių maisto produktų, kuriuose rasime visų maisto medžiagų: riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų, kitų biologiškai aktyvių komponentų. Kitaip sakant, visko, ko reikia gyvybei palaikyti ir sveikatai užtikrinti. Tačiau žmogus išrado įvairių maisto gaminimo, apdorojimo ir “patobulinimo” būdų: kaip jį paskaninti, kaip sumaišyti nesimaišančius jo komponentus, kaip jį konservuoti, virti ir kepti… Ne visi jie blogi, bet ne visi ir geri…
Aptarsiu, kaip gauti daugiau naudos iš maisto ir mažiau jį sugadinti.
1. Kramtymas
Kuo geriau sukramtomas maistas, tuo mažiau eikvojate savo virškinimo fermentų ir tuo daugiau pasisavinamos maistinės medžiagos. Malonumo receptoriai yra tik burnoje! Todėl mėgaukitės kiekvienu kąsniuku ir tik tuomet, kai maistas pavirs košele, nurykite jį. Nebe reikalo vaikai da=nai apverčia šaukštą, kad daugiau skonio receptorių ant liežuvio pajustų maisto skonį. O valgymas pirštais taip pat buvo kaip tiesioginis maisto prisilietimas visais pojūčiais prie jo naudos.
Taigi, valgymui reikia skirti pakankamai laiko. Ne ryti maistą, o kramtyti ir mėgautis juo. Taip greičiau ateis sotumo jausmas, geriau pasisavins maistinės medžiagos, mažiau suvartosite kalorijų. Valgant geriau neužgerti skysčiais, nes skystis praskiedžia virškinimo fermentus ir ilgiau rūgsta, kaupiasi dujos. Po valgio tiesiog išsiskalaukite burną vandeniu ir sukramtykite kelias sėklas pankolio ar kmynų. Bus gaivus burnos kvapas ir geras ph.
2.Virimas
Kuo trumpiau virsite ir kuo mažiau pilsite verdant vandens, tuo daugiau liks naudos daržovėse
Verdant vandenyje žūsta tirpūs vitaminai ir mineralinės medžiagos. Jei tik įmanoma, valgykite kuo daugiau termiškai neapdorotų arba vos apdorotų (nuplikytų ar “blanširuotų” kelias minutes) daržovių.
Įsigykite už kelis eurus išsiskleidžiamą kaip gėlės žiedas tinkliuką ar sietelį, kuris tiks įstatyti į mažiausią ir didžiausią puodą. Įpilkite vandens iki tinklelio, bet jo neturi siekti ir užvirkite vandenį. Tuomet daržoves nuplaukite ir dėkite į puodą. Virkite tiek, kad jos liktų dar kramtomos. Geriausia bulves, burokus, morkas ir kitas šaknines daržoves virti neluptas ir 5 minutes trumpiau nei reikia ar įpratę. Palikite išjungtą puodą ir jos dar suminkštės. Jei garinate jau supjaustytas daržoves, tai geriausia tik tiek, kad jos būtų karštos, paviršius minkštas, o vidus dar kietas. Taupydami laiką, galite pagarinti ar patroškinti ir šaldytas daržoves. Svarbu jas valgyti!
3. Maisto kepimas riebaluose
Mažiausiai iš bet kokio gaminamo masto naudos lieka kepant jį riebaluose. Jau nekalbu, kad reikėtų kepimui naudoti tik stabilius riebalus: ghee sviestą ar kokoso aliejų. Jei naudojate nerafinuotą aliejų, įpilkite į keptuvę ir kelis šaukštus vandens ar įmaišykite kokoso aliejaus-taip paaukštinsite dūminį tašką, kai aliejai pradeda rūkti ir gaminasi kancerogenai. Nenaudokite keptuvėje likusių riebalų kepimui antrą kartą- tai nuodai jūsų virtuvėje.
Mėsos ir žuvies kepant nevoliokite jokiuose miltuose! Jie sugeria labai daug riebalų, tampa sunkiai virškinamu produktu, kurio neatpažįsta mūsų skrandis ir neturi jokios naudos, o tik žalą-kelia blogojo cholesterolio lygį, formuoja aterosklerotines plokšteles. Jei jau norite traškios plutelės, sumalkite riešutus ar sėklas su žolelėmis ir česnaku, tuomet drėgną žuvį ar mėsą apspauskite šiuo mišiniu. Nauda tikrai bus didesnė, o skonis gal ir geresnis. Jei verdate maistą riebaluose, po virimo riebalus išpilkite, o maistą nusausinkite popieriniais rankšluosčiais.
4. Kepimas orkaitėje
Kepant mėsą ar žuvį orkaitėje, pasirinkite kuo žemesnę temperatūrą ir vos ilgesnį laiką. Taip išliks maistas sultingesnis, nesusidarys apkepusi odelė, kuri gal yra skani, bet yra kancerogenų ir širdies -kraujagyslių problemų šaltinis.
Mėsą geriausia kepti kepimo rankovėje arba uždengus kita skarda. Žuvį – kepimo inde su dangčiu, o bulves įvyniokite į kepimo popierių ir dar foliją. Kepant bulves su tokiais “marškinėliais”, nežus vitaminas C ir kalis.
Kokį maisto ruošimo būdą bepasirinktumėte, pasistenkite gaminti kuo trumpiau, naudoti kuo mažiau vandens, druskos ar cukraus. Gardinkite natūraliais prieskoniais, nes jie-antioksidantų ir vitaminų šaltinis.
Sumažinkite ugnį jei kepate. Maistą geriau troškinti, garinti, virti kuo trumpiau.
Pagamintas maistas turi būti nepadegęs, maloniai kvepėti, būti sultingas ir SPALVOTAS!!! Spalvos tai vitaminai, skonis – mineralai.
Produktų vertingumui įtakos turi ir įrankiai, indai, kuriuose jie yra gaminamas maistas. Metalas reaguoja su vaisiuose ir daržovėse esančiomis rūgštimis, todėl geriausia produktus ruošti specialiai konkrečiam gaminimo būdui pritaikytuose induose. Salotas gaminkite keramikiniuose ar stikliniuose induose, maišykite karštą maistą mediniais įrankiais ir pan.
Kaip daugiau pasisavinti vitaminų?
Kaip žinoma, organizme vyksta daugybė reakcijų. Vitaminai A, E, D, K yra tirpūs riebaluose, todėl maisto produktus, turinčius šių vitaminų , pašlakstykite aliejumi, pabarstykite riešutais ar sėklomis.
Geležiai būtinas vitaminas C. Geležies šaltiniai : mėsa, žalios daržovės, burokėliai turėtų būti gardinami citrina, petražolėmis ar kitomis šio vitamino turinčiomis daržovėmis.
Magniui būtina vitamino B6 draugija, todėl geriausia derinti šių medžiagų turinčius produktus.
Taigi, paprasčiausias būdas gauti visas organizmui būtinas medžiagas – valgyti kuo mažiau apdorotą maistą, neužpiltą riebiais padažais, nesudegintą ir nepervirtą. Valgykite kuo daugiau spalvų vaisių ir daržovių, nes juose yra visko, ko reikia mūsų organizmui.
Būkite sveiki ir laimingi!
Rita Šilenskienė
Subalansuotos mitybos ekspertė
Kursai internetu
Jei norite išmokti tvarkingai maitintis pagal savo amžių, aktyvumo lygį ir gyvenimo būdą, esu pasiruošusi Jums padėti. Kursų internetu metu Jus išmokysiu išgirsti savo organizmo siunčiamus signalus, susitvarkyti mitybą, pagerinti savijautą ir išvaizdą.
Sužinokite daugiau
Kviečiame prisijungti prie kartu tobulėjančios bendruomenės. Kiekvieną savaitę dalinamės 2-3 naujomis sveikų receptų idėjomis ir naudingais straipsniais apie teisingus mitybos įpročius bei produktų savybes