Imunitetas žiemai

Imunitetas – tai imuninės sistemos gebėjimas išvalyti organizmą nuo genetiškai svetimų objektų (virusų,  svetimų baltymų, mikrobų ir kt.). Organizmo apsaugos mechanizmą silpnina protinis ir fizinis nuovargis, stresas, rūkymas, nevisavertė mityba, aplinkos tarša, dažnos infekcijos, alkoholio ir vaistų vartojimas, alerginės ligos, nemiga. Susilpnėjus gynybinei organizmo sistemai – imunitetui, sergame dažniau ir smarkiau, taip pat rizikuojame turėti sunkesnių komplikacijų.

Imuniteto negalima pakeisti per kelias dienas, kažko daugiau pavalgius ar išgėrus. Tai nuoseklus rūpinimasis savo organizmu, suteikiant jam optimalų judėjimą, visavertį maistą ir psichikos ramybę. Imunitetui įtaką daro ir metų laikai. Šiltuoju metu daugiau judame, dažniau būname gryname ore, daugiau valgome šviežio maisto, daržovių, uogų. Šaltuoju metu užsidarome namuose, kvėpuojame nevėdintu patalpų oru, einame į darbą sirgdami, mažiau judame, nepasirenkame tinkamos avalynės, rūbų, negauname pakankamai vertingų maistinių medžiagų.

3 pagrindinės silpno imuniteto priežastys:

1. Mikro medžiagų trūkumas

Geležis. Limfocitai – tai specializuotos imuninės sistemos ląstelės, gebančios atpažinti ir sunaikinti į organizmą patekusius, įvairias ligas sukeliančius svetimkūnius. Tyrimai rodo, kad geležis yra būtina ląstelių, o ypač limfocitų, proliferacijai (dauginimuisi dalijimosi būdu) ir brendimui. Dažnos vaikų peršalimo ligos, sutrikęs augimas gali būti geležies trūkumo priežastis. Geležies trūkumas organizme skatina kvėpavimo takų virusinių ligų ir kitų infekcijų padaugėjimą.  MAISTAS: raudona mėsa (jautiena, kiauliena, ėriena, ožkiena), kepenėlės, vištiena, žuvis, grikiai, avinžirniai, lęšiai, bolivinė balanda, brokoliai, avokadai, špinatai, petražolės, burokėliai, granatai, migdolai, moliūgų sėklos, šokoladas, jūros produktai tofu džiovinti abrikosai. Iš mėsos geležis pasisavinama net 8,5 karto geriau nei iš augalinių produktų.

Cinkas būtinas organizmui veiksmingai naikinti virusus ir bakterijas, nes pagreitina T-limfocitų – svarbiausių už imunitetą atsakingų ląstelių – brendimą. Tai yra padeda atkurti imuninę sistemą, dalyvauja  fermentų apykaitoje, padeda atsinaujinti ląstelėms. Cinkas mažina peršalimo simptomus, padeda gyti žaizdoms, atgauti jėgas. MAISTAS: austrės, jūrų gėrybės, saulėgrąžų ir moliūgų sėklos, jautiena ir aviena, riešutai, grybai, pupelės, avinžirniai, juodas šokoladas, kakava.

Magnis yra pagrindinis junginys imunoglobulinų sintezei. Tyrimai parodė, kad magnis padeda limfocitams prisijungti prie organizmo įsibrovėlių, kad jie būtų pašalinti iš organizmo. Taip pat magnis padeda išvengti depresyvios nuotaikos, kuri būdinga šaltuoju periodu ir sumažina streso poveikį organizmui. Taip pat padeda įsisavinti vitaminą E, sustiprina kalcio poveikį, sumažina odos alergijų tikimybę. MAISTAS: kepenys, inkstai ir širdys, riešutai, rudieji ryžiai, avokadai, ankštinės daržovės, kiaušiniai, šokoladas, moliūgų sėklos, špinatai.

Selenas yra organizmui svarbus antioksidantas, jis būtinas glutationo peroksidazės – enzimo, kovojančio su laisvaisiais radikalais ir stiprinančio imunitetą, funkcionavimui.  Didina su virusais kovojančių ląstelių skaičių, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, stabdo ląstelių senėjimą. MAISTAS: braziliški riešutai, tunas, krevetės, sardinės, kalakutiena, vištiena, rudieji ryžiai, kiaušiniai, virtos pupelės.

Vitaminas D yra vienintelis vitaminas, kurio žiemos periodu labai trūksta faktiškai visiems Lietuvos žmonėms. Šis vitaminas turi imunomoduliacinį poveikį, padeda sumažinti uždegiminių citokinų kiekį, kuris apsaugo nuo ankstyvos imuninių ląstelių mirties. MAISTAS: riebi žuvis, kiaušiniai, sviestas, ikrai, riebios silkės, lašišos, menkių kepenėlės, žuvų taukai. Tačiau kiekis iš maisto nėra pakankamas. Tamsiuoju, šaltuoju metų periodu patartina vartoti vitamino D preparatus. Tačiau vitamino D perdozavimas taip pat gali būti pavojingas sveikatai, todėl dozę turi paskirti gydytojas, tyrimais nustatęs tikrąjį poreikį.

Vitaminas C: didina atsparumą virusinėms ligoms, aktyvina interferono ir antikūnų gamybą. MAISTAS: rauginti kopūstai, petražolės, citrusiniai vaisiai, spanguolės, erškėtrožės, bruknių, mėlynių, braškių uogos, brokoliai, žalios daržovės, paprikos ir t.t.

Organizmui įsisavinti vitaminus trukdo:

• nikotinas (vitaminus A, C, E, seleną);
• alkoholis (vitaminus A ir B, cinką, geležį, kalį, kalcį, magnį);
• kofeinas (B grupės vitaminus, kalcį, kalį, cinką, geležį);
• aspirinas (B grupės vitaminus, kalį, kalcį, bei vitaminus A ir C);  
• migdomieji vaistai (vitaminus A, B12, D ir E);
• antibiotikai (geležį, magnį, kalcį, bei B grupės vitaminus).

2. Lėtinis uždegimas organizme

Jis atsiranda reguliariai vartojant uždegimus skatinančius maisto produktus. Daugiau kenksmingų produktų – daugiau uždegiminių procesų.

Pagrindiniai maisto produktai, sukeliantys uždegimą:

• Rafinuoti aliejai
• Pramoniniai transriebalai
• Visi glitimo turintys produktai (kviečiai, miežiai, rugiai)
• Visi laktozės turintys produktai (ypač karvės pieno)
• Paruošti padažai, konditerijos ir duonos gaminiai
• Cukrus ir saldikliai
• Sojos produktai GMO
• Alkoholis
• Kava

3. Fizinis pasyvumas

Įrodyta, kad saikingo fizinio aktyvumo vengimas yra viena iš priežasčių, kodėl susilpnėja imunitetas. Niekas nekalba apie alinančias treniruotes salėje – tik reguliarūs, sveiki krūviai pagal galimybes, reikalingi stiprinti imunitetą. Aktyvus pasivaikščiojimas ore, slidinėjimas, vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis ir pan.

Kokios medžiagos stiprina imunitetą?

1. Ežiuolės ekstraktai. Tai natūralus antibiotikas, kovojantis su ligų sukėlėjais.
2. Bičių produktai. Bičių pikis yra biostimuliatorius, pasižymi infekcijas naikinančiomis medžiagomis, aminorūgštimis, vitaminais. Bičių produktai  padeda reguliuoti medžiagų apykaitą. Liepų medus – gydo nuo visų peršalimo ligų, bet galima vartoti tik atskirai, nededant į karštą arbatą.
3. Alavijas (alijošius). Augalo sultyse yra baktericidinių savybių, kurios kovoja su bakterijomis ir virusais, stabdo uždegimus bei skatina organizmo apsaugą. 
4. Imbieras. Imbiero šaknis turi antivirusinių savybių, padeda dezinfekuoti burnos ertmę, iš organizmo šalina toksinus.  
5. Ženšenis. Skatina imuninių ląstelių kraujyje daugėjimą, padeda geriau pernešti stresą.
6. Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien  rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais. Natūralus antibiotikas, kuris padeda įveikti bakterijas, grybelius, išlaikyti tinkamą kraujo cirkuliaciją. 

Stiprinkite imunitetą, nes ligų išvengti visada lengviau nei jas gydyti!

Jūsų dietistė

Rita Šilenskienė

Kviečiame prisijungti prie kartu tobulėjančios bendruomenės. Kiekvieną savaitę dalinamės 2-3 naujomis sveikų receptų idėjomis ir naudingais straipsniais apie teisingus mitybos įpročius bei produktų savybes

Sutinku gauti naujienas, receptus ir pasiūlymus. Susipažinau su privatumo politika