Kūno ir smegenų pavasarinis valymas

Pavasarį dauguma žmonių tituluoja švaros sezonu. O man jis asocijuojasi su saulėtu rytu – kada pabundi gerai išsimiegojusi, tarsi po žiemos sąstingio, pasirąžai, neskubėdama išlipi iš lovos ir leidi sau pasimankštinti, tarsi atverstum kovo mėnesio kalendoriaus lapelį…  Po dušo ir lengvų pusryčių  atsisėdi lauke, atsuki veidą saulės vitaminams D ir, besimėgaudama kvapniu gėrimu, susidėlioji dienos darbus, susiplanuoji vasaros atostogas ir ką iki jos nuveiksi. Taigi, pavasaris – kūno, dvasios ir namų sudrebinimo mėnesis.

Mūsų protėviai ne be reikalo šventėms teikė didelę prasmę ir laikėsi visų tradicijų. Po žiemos išvarymo, kada paskutinį kartą riebiai ir sočiai pavalgėme, nuo Pelenų dienos prasidėjo Gavėnia – t.y. 40 dienų laikotarpis, kurio metu rekomenduojamas susitaikymas, prašoma aukoti vargstantiems, rekomenduojama susilaikyti nuo mėsos visu laikotarpiu ar nors penktadieniais. Žinoma, daugelis ne tik nesilaiko šitų tradicijų, bet apie jas net negirdėję… O gaila, nes senoviniai papročiai, kilę iš gamtos stebėjimo, yra tarsi valymas kūno ir dvasios po žiemos sąstingio ir apkiautimo. Sula irgi teka tol, kol nesusprogsta lapai – tarsi medžiai nusiprausia, atsišviežina, o po to pasipuošia žalia suknele vasarai.

Mes įpratę kasmet varyti automobilį į servisą apžiūrai, normalu pavasarį išvalyti langus ir pasidaryti „kapitalinę tvarką“, o vat kūnas tarsi kažkoks bereikšmis įrankis pinigams uždirbti ir malonumams patirti. Kai jis surūdija, išvežamas… Mielieji, mūsų siela nenori gyventi nešvariuose namuose, todėl rekomenduoju pavasario tvarkymosi darbus pradėto būtent nuo jos.

Smegenų išprausimas.

Visos ligos prasideda galvoje – tai jau įrodyta mokslo ir medicinos. Prisiminkite, kaip save graužiate dėl vienų ar kitų nesusiklosčiusių santykių, nemalonios situacijos, apkalbų, neatlikto darbo ir t.t. O visa tai kelia spaudimą, cholesterolį, gadina kepenis, tulžį ir širdį.  Taip pamažu kirminėlis kur nors ką nors ir pragraužia.

Patarimas: išvažiuokite į mišką be telefono ir kompiuterio. Iškelkite rankas į dangų ir giliai įkvėpkite, po to lėtai nusilenkite ir atpalaiduokite nugarą.  Oras, pripildytas neigiamų jonų, atpalaiduos perkaitusias jūsų smegenis ir emocijas, o pasivaikščiojimas pripildys žemės energijos. Gal iš pradžių sunku bus atsipalaiduoti nuo kasdienos ir minčių srauto, bet sustokite, apsikabinkite medį, priglauskite kaktą, įkvėpkite samanų kvapo ir pasakykite sau: “kas įvyko, pakeisti nebegaliu, tai jau istorija. Galiu tik iš šitos situacijos pasimokyti, kad ….“ ir pamėginkite suprasti, kokią pamoką galite gauti iš to kas jums neduoda ramybės. Paleiskite visam laikui ir žmones, kurie jus skaudina, žeidžia ir trumpina jums gyvenimą. Padėkokite mintyse jiems už suteiktą galimybę geriau pažinti pasaulį, palinkėkite jiems sėkmės ir paleiskite be dairymosi atgal. Pasivaikščiojimas po pušyną tyloje priartins jus prie tikro gyvenimo be skubėjimo, neigiamų emocijų, minčių ir ligų. Tikiu, kad norėsis grįžti dar ir dar.

Namų valymas.

Pavasarinis namų valymas tai ne tik užuolaidų išplovimas ar kilimų iškedenimas, tai kur kas giliau. Patarimas: perkraustykime spintas, sandėliukus ir palovius. Surinkime metus nenaudotus daiktus ir atiduokime labiau skurstantiems. Žinoma, jei tai ne šeimos relikvija. Šis procesas turėtų būti atliekamas ne kaip labdara, o susimąstymas apie daiktų prasmę. Čiupinėjant kiekvieną daiktą, paklauskite savęs: „Ką galvojau, kai jį įsigijau? Ar tai nebuvo impulsyvus pirkimas, mados reikalas? Kiek kartų apsivilkau šitą suknelę? Ar galėjau be to daikto apsieiti? Ar tikrai jis man pasitarnavo?“ Mes esame siaubinga vartotojiška visuomenė, kuriai vis maža, maža ir maža… Šis namų perkratymas tegul paskatina jus nebepirkti nieko TIKRAI nepagalvojus po kelių dienų ir nepasvarsčius, kiek jums būtinas šis daiktas. Neterškime namų ir gamtos dėl savo trumpalaikių įgeidžių.  

Apimčių šlifavimas.

Yra du žmonių tipai: vieni prakaitą lieja sporto salėje visą žiemą ir be pasikeitimų pasitinka saulę, kiti – susiima tik tuomet, kai šilima jiems nuvelka kailinius ir apsidairo, kad nebetelpa į praeito sezono rūbus. Patarimas pirmiesiems: kai tik leidžia galimybės, judėkite lauke. Amerikiečių mokslininkas Eduardas Vilsonas įrodė, kas žmogus, nebendraudamas su gamta, pradeda jausti nerimą ir diskomfortą. Mums yra užkoduotas ryšys su žeme ir šiuo sezonu turime kuo labiau leisti orui, saulei, žemės energijai įtekėti į mūsų kūną ir pravalyti kiekvieną kūno ląstelę nuo teigiamų krūvių, kurie mus įelektrina ir per didelė jų sankaupa virsta psichiniais nukrypimais.

Nesportuojantiems rekomenduoju pradėti nuo plano ir tikslo. Susiplanuokite judėjimą aktyvinti sistemingai ir motyvuotai. Jei iš karto griebsite „jautį už ragų“ ir per kartą nubėgsite maratoną, kitą dieną neišlipsite iš lovos ir meilė sportui ištirps kaip sniegas. Pradėkite nuo greito vaikščiojimo 15 min. ir kasdien ilginkite laiką. Gal būtų protinga palikti mašiną kieme ir persėsti ant dviračio ar iki darbo nukulniuoti pėstute? Jei turite daiktų, neškitės kuprinėje, kad rankos liktų laisvos ir judėtų visas kūnas. Antrą savaitę įjunkite po kardio pratimą. Trečią savaitę sportuokite po valandą gryname ore arba patalpoje su atidarytu langu, bet stebėkite savo savijautą. Pasikonsultuokite su sporto specialistu ar gydytoju dėl jūsų krūvių ir sveikatos būklės. Prisiminkite, kad kol judi, esi jaunas ir veiksnus. Sėdėjimas prie kompiuterio  didina ne smegenis, o užpakalį.

Vamzdynų valymas.

Tikriausiai patys pasidžiaugiate, kai išplaunate dušą ar vonią – ir akys džiaugiasi ir maloniau maudytis. Lygiai taip pat džiaugtųsi jūsų kūno vamzdynas, kurio ilgis siekia iki 8 metrų, jei kasdien jį praustumėte ne saldžiais gėrimais, kava su pienu ir cukrumi, o pakankamu kiekiu vandens ir dar geriau – šarminio.

Patarimas: nusiprausę  po kontrastiniu dušu ir nuvalę liežuvį, atsigerkime jei tik galime gauti sulos, nes ji yra pati sveikiausia ir natūraliausia medžiagų apykaitą gerinanti priemonė. Šiuo salstelėjusiu gėrimu galima ne tik įveikti inkstų akmenis, artritą, galvos skausmus, depresiją, bet ir pavasarinių vitaminų stygių. Nesant galimybei gauti sulos, gerkite ryte 2 stiklines vandens su citrina. Jei tuštinamės nereguliariai, rinkitės šaltą vandenį, nes jis skatina žarnyno judesius ir suaktyvina peristaltiką. Pavasarį galite pastiprinti imuninę sistemą ir antrą stiklinę susiplakti kokteilį: citrina be žievelės, ½ š grūstų pankolio sėklų, kurios skatina virškinimą, keli lapeliai dilgėlių, garšvos, pienių ir minkštas avokadas – Omega 3 riebiųjų rūgščių šaltinis prieš uždegimus.

Kitas receptas: 2 šaukštai maltų sėmenų, 2 šaukštai mirkytų per naktį saulėgrąžų ar moliūgų sėklų, ½ a.š. grūstos kalendros arba ciberžolės, salotos keli lapai, saliero stiebas ir obuolys. Vietoj vakarienės kartais geriau atsigerti raugintų pasukų su 1 š sėmenų, lapinio kopūsto lapu ir keliomis šakelėmis petražolių. Taigi, gausite vitaminų, mineralų, antioksidantų ir ląstelienos, kuri yra žarnyno šluota.

Šlapios kūno procedūros.

Per žiemą išgerti antibiotikai, sunaikintos gerosios žarnyno bakterijos, prikvėpuoti kilogramai dulkių ir virusų – visa tai turi būti iškrapštyta iš mūsų greičiausiu būdu, jei, žinoma, norite būti sveiki ir gražūs. Susikaupę mūsų kūne toksinai šalinasi per inkstus, plaučius ir odą. Todėl reikia suaktyvinti šių organų darbą arbatomis ar procedūromis.

Patarimas: kartą per savaitę gerai išprakaituokite pirtyje. Mūsų oda yra didžiausias organas per kurį šalinasi druskos perteklius, atliekos, susidariusios nuo per gausaus baltymų vartojimo, pieno produktų,  kepto maisto ir krakmolingų patiekalų. Per odos prakaito liaukas pirtyje išsivalo organizmas net nuo sunkiųjų metalų taip veiksmingai, kaip tai padarytų vienas ar du inkstai. Neprauskite kūno su cheminėmis priemonėmis, geriau rinkitės natūralų, iš ekologiškų medžiagų pagamintą muilą. Ant švaraus kūno vilkitės natūralaus pluošto drabužius ir juos skalbkite ekologiškomis priemonėmis. Neįsileiskite į savo buitį chemikalų, nes net nejausdami jais kvėpuojate, juos liečiate, valgote ir pamažu kaupiate savyje.

Kūno šarminimas.

Valgydami sunkų, riebų, rafinuotą maistą, gerdami saldžius, gazuotus gėrimus, rūgštiname savo organizmą ir purename dirvą uždegimams ir lėtinėms ligoms. Mūsų organizmas ir taip su metais rūgštėja, o rūgščioje terpėje veisiasi virusai ir bakterijos. Visų vėžiu sergančių žmonių kraujas yra rūgštus.

Jei jaučiatės neišsimiegoję, dažnai peršąlate, kosite, po pietų apsnūstate, svaigsta galva, jaučiate raumenų tempimą arba šąla galūnės, metas pasirūpinti kaip pašarminti organizmą. Nevartoju žodžio detoksikuoti organizmo, nes su toksinais kovoja  mūsų kepenys – jos kaip siurblys, kurios iš kraujo susiurbia viską, kuo mes nuodijamės. Nėra prasmės valyti kepenis ar šarminti organizmą, jei apsisukę vėl kemšame į jį kaip  į šiukšlių dėžę batonus, pyragus, dešras, saldžius jogurtus ir t.t.

Patarimas: jei per žiemą maitinotės kaip tikri lietuviai, pradėkite pamažu galvoti apie laimingus šimtamečius japonus ar linksmuosius graikus, kurie moka neteršti savo sielos namų-kūno ir visus metus maitinasi subalansuotu maistu. Žodžiu, metas pradėti maitintis lengvesniu maistu, sumažinti mėsos kiekį arba bent penktadieniais ją pakeisti žuvimi, vartoti daugiau daržovių, skaidulomis turtingo maisto ir valgyti kuo daugiau žalio maisto. Visos daržovės šarmina ir valo mūsų užterštus kūnus iki ląstelių lygio, o baltyminis maistas, perdirbti produktai – rūgština organizmą ir skatina uždegimus. Atsisakykite cukraus ir visų gaminių su cukrumi. Na, o jei norite būti tikrai liekni ir sveiki – venkite gliuteno (kviečių, miežių rugių).

Planas kaip atsikratyti kelių kilogramų ir palengvinti gyvenimą jūsų žarnynui – savaitės meniu:

Pirmadienis: iškrova. Per dieną šilta arbata (imbiero, citrinos, pelyno, mėtų), vanduo.

Antradienis: : 4 valgymai – po dubenį salotų : kopūstas, ridikas, kaliaropė, paprika, cukinija, morka… Užpilas tik citrinų sultys (obuolių actas) ir ½ šaukšto šalto spaudimo sėmenų ar kanapių aliejaus.

Trečiadienis: pusryčiai –žalias kokteilis su čija, priešpiečiai – 2 obuoliai, pietūs – paukštienos krūtinėlė su salotomis, pavakariams-morka, vakarienė- salotos su silke.

Ketvirtadienis: pusryčiai-grikių košė, priešpiečiai – 3morkos, pietūs – kopūstų sriuba, žuvis su salotomis, pavakariams – riešutų saujelė, vakarienė-pasukų kokteilis su sėmenimis

Penktadienis: Kas dvi valandas nuo 7 val. po vaisių – t.y. 7 skirtingi vaisiai ar ½ stiklinės uogų

Šeštadienis: pusryčiai –avižų košė, priešpiečiai-morka, pietūs – daržovių/grybų troškinys, pavakariams-riešutukų saujelė, vakarienė-salotos su feta/tofu sūriu arba silke.

Sekmadienis: pusryčiai – žalias kokteilis su sėmenimis, priešpiečiai- obuolys ir apelsinas, pietūs – žuvis su salotomis, pavakariams – morka, o vakarienei – pupelių troškinys su kalafijorais.

Ir vasarą skriskite lengvi kaip paukščiai!

Dietistė Rita Šilenskienė www.silenskiene.lt