Kelias minutes sustojau prie dešrelių skyriaus ir stebėjau jaunas mamas. Prieina, žvilgteri į kainą ir krauna į krepšį. Priėjau ir klausiu, kodėl renkasi būtent šitas. Atsakymai pribloškia: ”renkuosi pagal kainą”, “šitos labiausiai patinka vaikui”, ”šiuo metu joms akcija”… O sudėtis? Deja, ne tiek svarbu. Nei viena iš 7 pakalbintų nepasakė, kad skaitė ar žino sudėtį. Pamėginau ieškoti statistikos kiek ir kokių dešrelių nuperkama – neradau. Tik remiantis didžiųjų prekybos centrų skelbiamais duomenimis, lietuviai apie 80 proc. renkasi pigiausias dešreles. Gamintojai pasistengia dešreles supakuoti į patrauklų apvalkalą, smagiai įterpia reklamas į vaikiškas laidas, pavadinimui pasirenkamas populiarus vaikų personažas, o reklamų turinys skatina jas valgyti, nes bus stiprūs ir sveiki. Daugelis tėvų ir senelių apsiriboja savęs nevarginti ir įmeta į puodą nusipirktą pusgaminį, pašildo 2-3 minutes ir sumaitina vaikui bevertį, bet skanų, į maistą panašų produktą. Žinoma, yra pasiteisinimas – laiko stoka arba vaikas kito maisto nenori! O kaip jis gali kito maisto norėti, jei nuo to amžiaus kai tik pradeda kramtyti jį pusfabrikačiais pripratina maitintis patys tėvai? Neišmanančių ką daro su savo atžalomis tėvai augina cheminei maisto pramonei lojalius klientus ir būsimus vaistų pirkėjus. Cheminiais skonikliais, kvapikliais, dažais prifarširuotas nenatūralus maistas su laiku sukels vaikams lėtines ligas, alergijas, nutukimą ir diabetą. Vaikų organizmas negali suvirškinti ir įsisavinti šių junginių, nes jų neatpažįsta. Šiems nuodams iš organizmo pašalinti jis eikvoja savo vidinius resursus, kurie turėtų būti skirti augimui ir vystimuisi. Deja, potraukis ir poreikis „sasiskoms“ giliai įleidžia šaknis į skonio receptorius ir pranyksta arba net neatsiranda noras valgyti normalaus, naudingo, visaverčio maisto ir daržovių.

Panagrinėkime vienas populiariausių šiuo metu dešrelių „Kakės Makės“ produkciją (beje, ji ne pati baisiausia): broilerių filė 50 proc., o toliau jau nežinomas kiekis odelių, (kuriose gausu cholesterolio), vandens, kiaulienos lašinių, (nerekomenduojamos vaikams riebios mėsos), KONSERVANTAS 250, RŪGŠTINGUMĄ REGULIUOJANTI MEDŽIAGA E331, dekstrozė, maltodekstrinas, CUKRUS IR GLIUKOZĖ.

Dar klausimas – kodėl jos vadinamos pieniškomis? Todėl, kad daugelio jų gamyboje naudojami pieno milteliai. Blaiviai pagalvokime kas būtų, jei nusipirkę gabaliuką normalios mėsos jį gamintume su cukrumi ir pieno milteliais? Reikia geros fantazijos, jog įsivaizduotume tai valgomą ir skanų dalyką. O pramonė fantaziją turi – kaip šlamštą parduoti už super kainą ir prisijaukinti pastoviai alkaną vartotoją jo skaniems, kvapniems gaminiams

INFORMACIJA APIE PRIEDUS:

E331 Mononatrio citratas. Poveikis – alergija, astma (ypač reikia vengti alergiškiems ir sergantiems astma); gali būti genetiškai modifikuotas. Laikomas pavojingu.
E 250 – Tai konservavimui naudojama dirbtinė druska, suteikianti mėsai raudoną spalvą. Vengti sergantiems astma, alergija, turintiems polinkį jausti galvos skausmus ir sirgti migrena. Nitratai skyla į nitritus, kurie jungdamiesi su aminais sudaro stiprias vėžį sukelti galinčias medžiagas. Tokie pokyčiai vyksta kepant mėsą. TAI VIENAS IŠ PRIEDŲ, KURIO NETURĖTŲ BŪTI YPAČ VAIKŲ MAISTE! Nitritai, patekę į kraują, gali pakeisti raudonuosius kūnelius, nešiojančius deguonį. Dėl to gali pablogėti savijauta, atsirasti kvėpavimo sutrikimai, galvos svaigimas ir skausmas. Ir apskritai iki 3 metų vaikams nereikėtų duoti sūdyto maisto, jau nekalbant apie cukrumi, neaiškios kilmės prieskoniais ir kitais cheminiais skonikliais “praturtinto” maisto. Jei pasižiūrėtumėte kainą, tai liesa krūtinėlė kainuoja žymiai pigiau nei dešrelės (7-8 Eur/kg dešrelių ir 5-6 Eur /kg krūtinėlės)… Tai negi taip sunku nupirkti nedidelį gabaliuką krūtinėlės, sumalti jį su daržovėmis ir pagaminti maltinukus savo mylimiausiems žmogučiams? Dešrelių ir nesirūpinančių šaukšto turiniu tėvų pastangomis mokyklose beliko tik 12 proc. sveikų vaikų. Liūdna statistika…

Na, o ką valgo jų tėveliai? Dešros, paštetai, klijuoti ir formuoti mėsos gaminiai, sumarinuoti ar jau iškepti bei apskrudinti mėsos pusgaminiai ir kumpiai. Skanu! O ar sveika? Ko čia rūpintis, jei nieko nejauti. O ir mėsos pramonė daugelį metų remia mokslinius tyrimus, kurių išvados palankios būtent perdirbėjams – t.y. būtina valgyti mėsos, nes augančiam ir sportuojančiam organizmui truks baltymų ir t.t. Kai sakau savo klientams, kad jums vertėtų apriboti mėsos valgymą ir pasitenkinti 2-3 kartus per savaitę grynuoju, neperdirbtu produktu, dažnai išgirstu atsakymą: ”Aš negaliu be mėsos nei dienos!” arba: “Neįsivaizduoju savo pusryčių be sumuštinio su dešra ar kumpiu…” Mielieji, mirę žmonės atiduotų bet ką, kad tik galėtų vaikščioti šia žeme, o jūsų susiformavę ar kažkieno suformuoti skonio poreikiai ir įpročiai niekur toli jus nenuves.

Kas yra perdirbti produktai?  Jei galiojimo laikas prailginamas sūdant, rūkant gaminius, konservuojant, pridedant papildomų cheminių medžiagų ar priedų – visa tai vadinami perdirbti mėsos gaminiai. Gyvenimo tempas suformuoja įvaizdį, kad mes galime “prasmingiau” praleisti vos kelias laisvas dienos valandas, nei “vergauti” prie puodų. Patogiai, po ranka išdėlioti supakuoti produktai neleidžia praeiti pirkėjui tiesiai prie natūralių produktų, o spalvingomis pakuotėmis kviečia įsidėti juos į vežimėlį. Tačiau vis labiau sergant žemės gyventojams, atsiranda nepriklausomų tyrimų, kurie aiškiai įrodo, kad tam tikrų produktų ir /ar nenormuotas jų vartojimas veda į sunkius susirgimus ir net mirtį.

Mėsos, ypač raudonos mėsos ir perdirbtų mėsos produktų perteklinis vartojimas skatina vėžio atsiradimą organizme. Tai patvirtinta  2007 m. Pasaulio vėžio tyrimo fondo (World Cancer Research Fund – WCRF) pranešimu, apėmusio 14 ilgalaikių tyrimų su didžiule grupe žmonių.  Raudonoje ir perdirbtoje mėsoje yra raudonojo pigmento, vadinamo hemu. Hemas yra daug geležies turintis nebaltyminis deguonį pernešančio hemoglobino komponentas, suteikiantis mėsai raudoną spalvą. Norėdamas patikrinti ar hemas atsakingas už ligų atsiradimą, prancūzų mokslininkas Corpetas pridėjo hemoglobino miltelių į žiurkių maistą. Poveikis buvo toks pat, kaip maitinant jas jautienos kepsniais – paskatino auglių augimą. Balta mėsa, kurioje labai mažai hemo, tokio poveikio nepademonstravo. Hemas gamina karcinogenines molekules, oksiduodamas riebalus – tiek mėsos, tiek augalinius riebalus. „Net jei valgysiu labai liesą raudoną mėsą, tarkime, kepenis, hemas oksiduos riebalus, esančius, pavyzdžiui, salotų padaže,“ tvirtina Corpetas. Hemas gali pažeisti storosios žarnos ląsteles ar paskatinti žarnyne esančias bakterijas gaminti kenksmingas chemines medžiagas, kurios didina vėžio atsiradimo riziką. Beveik visoje raudonoje ar apdorotoje mėsoje yra didesnis kiekis hemo nei baltoje mėsoje. Tai iš dalies gali paaiškinti, kodėl raudona mėsa didina vėžio riziką, o balta mėsa – ne. Rekomenduoju norintiems pasimėgauti mėsa rinktis triušieną, kalakutienos krūtinėlę, nes tai gyvūnai, kurie bet ko irgi nevalgo. Jein jau rinksitės raudoną mėsą, ypač tiems kam trūksta geležies, rekomenduoju valgyti laukinių žvėrių mėsą- elnieną, briedieną, nes pramoniniu būdu auginta jautiena jums atneš daugiau žalos nei naudos.

Na o dešros?

Kumpiai, dešros ir kiti gaminiai yra gausiai “pagardinti” druska, kuri toli gražu neprisideda prie jūsų sąnarių ir širdies sveikatos. Mėsos rūkymas yra vienas iš seniausių konservavimo būdų, dažnai naudojamas kartu su sūdymu ar džiovinimu. Reikia žinoti, kad rūkant ir kepant ant laužo produktus, susidaro kenksmingos medžiagos – policikliniai aromatiniai angliavandeniai (PAA). Jie perduodami į orą dūmais ir kaupiasi ant rūkytų mėsos produktų paviršiaus ir mėsos, kepintos ant grotelių. PAA gali susiformuoti:

– deginant medieną ar medžio anglis.

– kaitinant riebalus (stipriai įkaitintoje keptuvėje).

– kepant mėsą riebaluose ar ant grotelių (degėsiai).

Būtent PAA gali paskatinti sunkių ligų pradžią.

Perdirbtai mėsai konservuoti dažnai naudojamos cheminės medžiagos nitratai ir nitritai (pavyzdžiui jau aptartas E250) . Dešrelių su E250 griežtai negalima kepti ant laužo, nors ant pakuotės nėra tokio įspėjimo. Žarnyne jie paverčiami vėžį sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis, vadinamomis N-nitrozojunginiais. Natrio nitritas naudojamas kaip priedas dėl 3 priežasčių: 1) Norint išsaugoti raudoną / rausvą mėsos spalvą; 2) Sustiprinti skonį, sumažinant riebalų oksidaciją; 3) Norint užkirsti kelią bakterijų augimui gaminyje, pagerinti skonį ir mažinti apsinuodijimo maistu riziką.

Apdorota mėsa yra pagrindinis nitrozaminų šaltinis. Kiti šaltiniai yra užterštas geriamasis vanduo, tabako dūmai, sūdyti ir marinuoti maisto produktai. Būtent dėl to, kaip parodė daugelis tyrimų, perdirbta mėsa labiau didina vėžio riziką nei šviežia raudona mėsa. Kepant net ir aukštos kokybės mėsą aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, kepsninėje, gali susidaryti vėžį sukeliančios medžiagos, vadinamos heterocikliniais aminais ir policikliniais aminais. Šis mėsos apdorojimo būdas didina storosios žarnos vėžio riziką labiau nei mėsa, paruošta žemoje temperatūroje.

Netgi giedantys ditirambus mėsai, pritaria, kad perdirbtos mėsos ar ant laužo keptų gaminių vartojimas turi būti labai saikingas arba iš viso jų atsisakyti.

Prieš dėdami dešros gabalą ar kumpį į burną prisiminkite, kad perdirbti mėsos gaminiai, kepti, apskrudinti patiekalai susiję su daugeliu lėtinių ligų: aukštu kraujospūdžiu, širdies kraujagyslių ligomis, padidėjusiu bloguoju cholesteroliu, skrandžio, žarnyno, gaubtinės žarnos vėžiu, nutukimu, diabetu, alergijomis.

27 metus vėžio atsiradimo priežastis tyręs mokslininkas amerikietis C.Campbellas parašė išsamią studiją “Kinijos studija” rašo: „Kai mūsų mityboje padaugėja baltymų, padidėja ir fermentų sintezė, kuri aktyvuoja įvairius kancerogenus. Vis daugiau jų prisijungia prie DNR, taip sukeldami mutacijas. Kuo daugiau baltymų vartojama, tuo greičiau kancerogenai patenka į ląstelę. Antroje stadijoje užsiveda mechanizmas, verčiantis daugintis vėžines ląsteles. Prie to prisideda dėl didelio baltymų kiekio organizme pasigaminę laisvieji radikalai. Dėl to keičiasi visa mūsų medžiagų apykaita organizme. Tai parodė septynerius metus vykdomi eksperimentai. Po vieną analizavome visus vėžį užsukančius mechanizmus, tačiau paaiškėjo, kad vieno vienintelio mechanizmo nėra. Maistinės medžiagos veikia ne vienu būdu, bet pačiais įvairiausiais įmanomais būdais, todėl tų mechanizmų – daugybė“. Mokslininkas taip pat aiškinosi, kiek galėtume suvartoti baltyminio maisto, kad neužvestume ligos mechanizmo. Pasak jo, ne daugiau kaip 10 proc. galėtų patenkinti organizmo poreikius.

Bryzelis naminių lašinių taip pat gali patenkinti skonio, baltymų ir riebalų poreikį…

Taip, jei yra galimybė gauti kaime augintos be antibijotikų kiaulės lašinukų, tai yra valgomas produktas suaugusiems žmonėms. Tačiau nepamirškite, kad 100 g lašinių yra beveik 800 kcal! Jei jūs plušate laukuose su kastuvu, tuomet lašinukai su duona ir agurku jums nepakenk. Tačiau jei sėdite prie darbo stalo ir maigote kompiuterį, atsargiai! Jei pasiilgote kaimo dūmo, priešpiečiams atsipjaukite 20 g lašinukų, pauostykite ir lėtai čiulpkite arba susipjaustykite spirgučiais ir valgykite su kopūstų salotomis. Arachidono rūgštis esanti lašiniuose nepadidins jūsų blogojo cholesterolio, bet gausite seleno, kuris yra svarbiausias mikroelementas prieš vėžį ir infarktą. Geriau valgyti sūdytus lašinius nei rūkytus dėl aukščiau išdėstytų faktų, o valgyti rekomenduoju su svogūnų laiškais, česnakai, raugintais produktais ar šviežiomis salotomis. Dar vienas būdus panaudoti lašinukus – įmesti graikinio riešuto dydžio gabaliuką į keptuvę ir kepti daržovių blynus daugiau nenaudojant jokių riebalų (lašiniai lėtai tirps). Artėjant šaltajam sezonui, lašinukai pietums su salotomis gali būti imunitetą stiprinantis maistas. Norėčiau tik sustabdyti nuo lašinukų tuos, kurie turi tulžies išsiskyrimo problemų ar akmenligę, nes tiek lašinukai, tiek rauginti produktai turi padidintą druskos kiekį.

Kiekvienas turime savo įpročius, suformuotą požiūrį į maistą, biudžetą produktams ir patirtį virtuvėje. Vieni valgo mėsą, kiti ne, bet svarbiausia, kad gerbtume vienas kito pasirinkimą. Jūs gi renkatės ką dėsite į savo lėkštę šiandien, ryt, poryt. Jūs ir esate atsakingi už savo ir savo šeimos sveikatą. Mokinkimės paskaičiuoti, kokie produktai ir kiek mums kainuos ne tik šiandien, bet ir ateityje. Štai tokie “išradingi” receptai mirga marga mamyčių internetinėje erdvėje… Kažin kokios naudos turi vaikelis, pavalgęs “tokio gėrio”!

Kviečiu pasigaminti rožines natūralias dešreles vaikams! 4 porcijos

2 vištos krūtinėlės su mažosiomis filė

½ raudonos saldžios paprikos

1 mažas svogūnas (50g)

1 morka

3 skiltelės česnako

½ a.š. druskos ir raudonosios paprikos miltelių

1 a.š. mairūno

Garnyrui: 3 morkos, 1 saliero šaknis, 1 š sviesto, druskos, pipirų

Papildomai: maistinė plėvelė, mėsos plaktukas, garo tinklelis

Eiga:

1) Nupjauti mažąsias filė ir sumalti arba suplakti blenderyje su paprika ir česnakais ir svogūnėliu. Pagardinti rožinį faršą druska, mairūnu, pipirais, paprikos milteliais. Gerai viską išminkyti.

2) Filė įpjauti per storą kraštelį ir atversti kaip knygą. Padėti tarp dviejų maistinės plėvelės lakštų ir išmušti.

3) Morką supjaustyti plonais (3-4 mm) šiaudeliais.

4) Patiesti maistinę plėvelę, ant jos uždėti išmuštą krūtinėlę, padalinti faršą, ištepti ir sudėti į ilgį morkų šiaudelius. Plėvelės pagalba susukti į vyniotinį ir apgaubti plėvele kaip saldainį. Užrišti galus ir dėti į garų vonelę. Virti apie 25-30 min. Tuo tarpu pasigaminti garnyrą.

5) Išvirti gabaliukais supjaustytą saliero šaknį ir morką. Sugrūsti su sviestu ir druska.

Valgyti su raugintais agurkais.

Subalansuotos mitybos ekspertė

Rita Šilenskienė

 

0 Shares