„Cukraus reikia smegenims“ – šią frazę esame girdėję tikriausiai ne kartą. Galbūt ir patys ją sau kartojame, kai norime pasmaližiauti ir pateisinti save, siekdami kelinto saldainio. Susilaikyti nuo ledų, šokolado, bandelių ar saldainių sugeba toli gražu ne kiekvienas. Daugelis mūsų žino, kad suvartojamo cukraus perteklius atsilieps papildomais kilogramais. Tačiau tie keli kilogramai nėra pati didžiausia žala, kurią mūsų kūnui daro cukrus.

Mokslininkai susiėmę už galvų nuo vis labiau tunkančių žmonių skaičiaus, o ypač – vaikų nutukimo epidemijos. Anksčiau bijota riebalų, galvojant, kad tai pagrindinis nutukimo šaltinis, o pasirodo cukrus, kuris yra praktiškai visame supakuotame maiste ir kuris patenka ant kasdieninio mūsų stalo ir yra pasaulinio nutukimo bei diabeto šaltinis. Cukrus yra labai žalingas maisto produktas ir jo reikia vengti kaip maro. Pagal naujausius tyrimus, cukrus yra legalus narkotikas, o priklausomybės nuo jo yra sunkiau atsikratyti negu kokaino. Tai ilgalaikiais moksliniais tyrimais įrodytas faktas su pelėmis. Pelėms buvo leista rinktis cukrų, kokainą ar vandenį, ir visos pelės rinkdavosi cukrų. Net ir tos pelės, kurios ankščiau vartojo kokainą, labai greitai “persijungė” į cukrų. Mokslininkai tvirtina, jog cukrus labai kenksmingas visų žinduolių, taigi ir žmonių, sveikatai.

Padažų, užpilų, konservų , konditerijos gaminių, ledų, pieno produktų ir net paprastos juodos duonos be cukraus rasti misija sunki…

Jūs, turbūt, paklausite, jei cukrus yra narkotinė medžiaga tai kodėl jis yra legalus, kodėl jis dedamas kone į kiekvieną produktą?  Atsakymas labai paprastas – maisto pramonės magnatai ir lobistai nenori girdėti apie jo žalą žmonėms, nes cukraus, maisto pramonė ir vaistai nuo diabeto ir kitų ligų yra milijardinis biznis. Kas būtų, jei visi atsisakytų vartoti cukrų ar produktus su juo? Juk parduotuvėje nebūtų ką pirkti! O ir dantys negestų, ir vaistų mažiau reikėtų. Juk tai nenaudinga pramonei, farmacijai, valstybei!


Kas tie balti kristalėliai, kuriais mus svaigina lobistai? Visažinė Wikipedija rašo, kad cukrus yra vandenyje tirpstantis saldus disacharidas, dažniausiai gaminamas iš cukrinių runkelių ir cukranendrių. Runkeliai ir cukranendrės yra gamtiniai augalai, kurie turi saldžias savybes ir daug vertingų medžiagų. Tačiau perdirbtas iš jų cukrus yra balta kristalinė medžiaga, kurios gamtoje NĖRA. Joje nerasite jokių naudingų sudedamųjų dalių, ten nėra baltymų, vitaminų, mineralų, antioksidantų, ląstelienos. JOKIŲ biologiškai aktyvių medžiagų. Ją sudaro tik greitieji angliavandeniai. Šių angliavandenių virškinimui organizmas nenaudoja jokio organo, neįdeda jokių pastangų. „Už dyką” gauname didelį kiekį energijos teikiančių molekulių, kurių nėra kur dėti. Ne veltui vaikai užkrimtę saldėsių būna sunkiai sukalbami – jie tampa be galo aktyvūs, nenustygstantys, nerimstantys nei sekundei, nekantrūs, jiems viskas greitai įgrista. Jie gali būti net agresyvūs, dirglūs, kadangi organizme „verda” ENERGIJOS PERTEKLIUS.

Energija reikalinga kuomet dalyvaujame sportinėse varžybose, bėgame ilgus atstumus, kovojame, stengiamės išlikti, išgyventi. O mūsų komfortiškoje, visą laiką sočioje, saugioje visuomenėje tokie kiekiai energijos neturi kur išsieikvoti. Ypač gliukozės perteklius kraujyje nepageidaujamas suaugusiems, kurie dirba sėdimą darbą, važiuoja į parduotuvę, kyla liftu, o ne lipa laiptais, sėdi vakare prie televizoriaus, o neina pasivaikščioti…

Kas gi vyksta, cukrui patekus į mūsų kraują ir organizmo ląsteles? Mechanizmas sudėtingas, bet mokslininkai jau pakankamai aiškiai išanalizavę cukraus poveikį mūsų kūnui. Apžvelgsime kelis aspektus:

Mityboje yra trijų tipų angliavandeniai – cukrus, krakmolas ir ląsteliena – visi yra sudaryti iš cukraus molekulių. Paprastuosius cukrus, tokius kaip sacharozė, fruktozė (vaisiuose) ir laktozė (piene), sudaro viena ar dvi cukraus molekulės. Krakmolas ir skaidulos (vaisiuose ir daržovėse) yra vadinami sudėtingi angliavandeniai, dažnai sudaryti iš šimtų cukraus molekulių. Virškinimo metu cukrus ir krakmolas yra perdirbami į gliukozę, pagrindinę cukraus formą, naudojamą energijos perdavimui per kraują. Paprastuosius cukrus organizmas suvirškina gana greitai, todėl greitai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Juos galima laikyti “blogaisiais”, o skaidulos ir krakmolas, nors pamažu virsta ta pačia gliukoze, energiją išlaisvina pamažu, nesukelia cukraus šuolių kraujyje ir laikomi „geraisiais“ energijos tiekėjais. Žmogaus organizmui nereikia angliavandenių, gaunamų iš cukraus. Cukrų, kuris natūraliai yra vaisiuose ir daržovėse, gauname kartu su porcija ląstelienos, vitaminų ir enzimų, taigi jo virškinimas yra lėtesnis ir kūnas lengviau su juo susidoroja.

Nepavaldi verslo interesams Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau 25 g, o tai yra 6 arbatiniai šaukšteliai cukraus. Amerikos širdies asociacijos medikai ir mokslininkai teigia, kad per dieną vyrams reikia neviršyti 37,5 g, o moterims – 25,2 g cukraus.  ES valdininkai maksimalią rekomenduojamą paros dozę iškėlė iki 90 g. Šios normos paskaičiuotos įskaitant ir natūraliai esančius cukrus bei visas jo atmainas (rudas cukrus, gliukozė, fruktozė, laktozė, sacharozė, invertuotas cukrus ir t.t.).

Žmogus per metus vidutiniškai suvartoja net 36 kilogramus cukraus ir kasmet statistiniais duomenimis suvartojimas auga kartu su didėjančiomis sveikatos problemomis! Tai reiškia, kad per dieną suvartojame vidutiniškai 33 arbatinius šaukštelius. Tai yra gerokai daugiau, nei reikėtų. 
Vidutinis vartotojas kartai net nežino, kad jis vartoja labai daug cukraus, nes jis yra dedamas į labai daug produktų, ypatingai pusiau paruoštų ar pagamintų pusfabrikačių. Maisto kompanijos moka labai gražiai tai nuslėpti, pateikdamos įvairias jo formas, tokias kaip fruktozės sirupas, kukurūzų sirupas, salyklas ir kt. Todėl visada skaitykite ir analizuokite etiketes ir sudėtines dalis: kiek cukraus yra 100-te gramų produkto. Taip pat cukrus gali būti pateiktas kaip fruktozė, gliukozė, sacharozė ir kt.

Didelė dalis suvartojamo cukraus yra „paslėpta“ perdirbtuose maisto produktuose, kurie nėra saldumynai. Pavyzdžiui, 1 valgomajame šaukšte kečupo yra apie 4 gramus (apytiksliai 1 arbatinis šaukštelis) laisvųjų cukrų. Vienoje cukrumi saldinto gazuoto gėrimo skardinėje yra apie 40 gramų (apytiksliai 10 arbatinių šaukštelių) laisvųjų cukrų.


Ką žaloja cukrus?

  1. Cukrus pažeidžia Jūsų imuninę sistemą.

Dar 1973 metais buvo publikuota studija, kurioje įrodyta, kad cukrus slopina mūsų imuninės sistemos ląstelės fagocitus, turinčius atpažinti ir sunaikinti įvairius „įsibrovėlius” – virusus, bakterijas, grybelius. Todėl visai nenuostabu, kad po sočių švenčių Jūsų mylimą mažylį kamuoja sloga, gerklės ar net plaučių uždegimas. Ir nekaltinkite dėl to slogavusio giminaičio ar vėjelio gūsio – tikėtina, kad „dėkoti” reikėtų būtent saldainių ir kitų skanėstų mišrainei.

  1. Cukrus blokuoja vitamino C patekimą į ląsteles.

Kad vitaminas C patektų į ląstelę, reikalingas insulinas. Tačiau insulinas „užimtas” cukraus šalinimu iš kraujo ir negali atlikti šio svarbaus darbo-nunešti C vitaminą į ląsteles. Ir tol, kol mityboje bus daug saldumynų, Jums nepagelbės net vitamino C tabletės. O be C vitamino mūsų organizme sušlubuoja daug svarbių mechanizmų.

  1. 3. Cukrus pažeidžia galvos smegenis, slopina mąstymą.

Saldžioje, cukringoje terpėje nustoja formuotis ir aktyviai dirbti smegenų ląstelių nervinės galūnės. Jos degeneruoja, žūva. O kuomet aplinka švari, nesaldi, netgi „alkana” – šios ląstelės aktyviai augina nervines ataugėles, perduodančias impulsus, sudarančias jungtis. T.y. mes aktyviau, efektyviau mąstome. Ne veltui cukrus kaltinamas dėl Alzhaimerio ir kt. degeneracinių smegenų ligų.

  1. Cukrus „vagia” mineralus iš Jūsų kaulų.

Naudojant saldų maistą, mūsų organizmas prastai savinasi kalcį , magnį, varį. Taip yra todėl, kad nuo cukraus rūgštėjant organizmo vidinei terpei kūnas naudoja savo kalcio rezervus (t.y. kaulus, dantis), kad atgautų normalią pH (šarmų – rūgščių) pusiausvyrą.

  1. Cukrus sudaro tobulą terpę grybeliams augti.

Šiandien be galo daug žmonių kenčia nuo lėtinių grybelinių infekcijų. Mes tiesiog iš vidaus PŪVAME. Dėl netinkamos mitybos nyksta mūsų normalios skrandžio, žarnyno, lytinių organų ir odos bakterijos, pradeda bujoti pelėsiniai, mieliniai grybeliai. Ir tada išgirstame diagnozes – helikobakteriozė, dirgliosios žarnos, lytinių organų kandidozė, lėtinės alerginės ligos, grybeliniai gerklės uždegimai ir t.t. Daug chroniškų, „neatpažintų” ligų yra sąlygojamos grybelių ir mūsų saldaus maisto. „Saldainis kartą per dieną” lygu „saldainis – KASDIEN”. Ir tai jau yra per daug.

  1. Cukrus kenkia dantims – burnos ertmėje esančios bakterijos iš cukraus gamina rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį.

7.Saldumynai gali būti antsvorio priežastis. Su cukrumi gautas energijos perteklius paverčiamas riebalais.

  1. Cukraus perteklius trikdo mineralų balansą organizme, skatina blogojo cholesterolio gamybą ir kartu mažina gerojo cholesterolio kiekį. O tai susiję su širdies-kraujagyslių ligų atsiradimu.
  2. Cukraus vartojimas didina vėžio riziką. Seniai žinoma, kad vėžinės ląstelės minta cukrumi ir joms palankiausios sąlygos yra tuomet, kai aplinkoje daug cukraus.
  3. Dideli cukraus kiekiai kepenis pažeidžia panašiai kaip alkoholis, labai panašus net kepenų pažeidimo mechanizmas. Dėl šios priežasties gausus cukraus vartojimas gali sukelti sunkias kepenų ligas: hepatitą ir kepenų cirozę.
  4. Cukrus kenkia odai. Prisivalgius daug saldumynų veidas kurį laiką būna išpurtęs ir paraudęs. Šio uždegimo metu išskiriama ir fermentų, kurie ardo odos komponentus, ypač kolageną, o tai skatina odos senėjimą ir raukšlių susidarymą. Negana to, gausus cukraus vartojimas dažnai pablogina kitų odos ligų gydymą ar jų atsiradimą, pavyzdžiui, aknę.
  5. Dėl cukraus tunka vaikai. Manoma, kad dėl to labiausiai kaltas vis didėjantis cukraus vartojimas, kurio ypač daug gaiviuosiuose gėrimuose, saldžiuose pieno produktuose (jogurtuose, sūreliuose). Viename litre limonado yra nuo 60 iki 120 g cukraus, o tai atitinka maždaug 25 arbatinius šaukštelius! Pastebėta, kad nutukus vaikystėje problemos dėl viršsvorio gali persekioti visą gyvenimą.

Argi negaila savo, savo vaikų ir anūkų smegenų, kaulų, dantų ir imuninės sistemos? Pirkdami mažiesiems saldumynus, pagalvokite, ką jiems duodate? Ką gero darote? Ir nejaugi tik taip sugebate išreikšti jiems savo meilę?

Daugelis mano, kad rudasis cukrus – sveikiau už baltąjį, tačiau tokios kalbos dažniausiai skleidžiamos reklamos sumetimais. Iš tikrųjų rudasis cukrus tėra paprasčiausias cukrus, tik iki galo neišvalytas nuo priemaišų arba jame yra melasos. Teigiama, kad atgal į jau pagamintą baltą cukrų gamintojai dažnai linkę įmaišyti 5–10 proc. melasos. Mitybos požiūriu abi cukraus atmainos yra lygiavertės. Arbatinio šaukštelio tiek rudojo, tiek baltojo cukraus energinė vertė yra panaši – apie 17 kcal.


Tai kuo pasisaldinti gyvenimą?

Naudokime  natūralius saldiklius – natūralius džiovintus vaisius.  Abrikosai, datulės, razinos, figos, džiovinti obuoliai, kriaušės, goji uogos gali pakeisti tuos kenksmingus kristalėlius. Tik, žinoma, reikia rinktis NATŪRALIAI DŽIOVINTUS, kuo “švaresnius”-ekologiškus.Parduotuvėje jūs matote labai gražias raudonas spanguoles, nuostabios geltonos spalvos abrikosus, įvairių spalvų papajų gabaliukus ir t.t. Negana to, kad jie išmirkyti akį traukiančiuose dažuose, bet ir įmirkyti paprastame cukruje. Tada tokių vaisių žala neatstoja naudos. Pasižiūrėkite kaip atrodo natūraliai išdžiūvęs perskas – jis rudas… Skaitykite etiketes ir suprasite, kaip gudriai maisto pramonė nori įtikti vartotojams ir gamina akį traukiančius „nuodingus“ produktus.

Medus. Saldus, tąsus medus jau nuo neatmenamų laikų lietuvių kultūroje buvo ne tik maistas, bet ir vaistas, stiprinantis imuninę sistemą ir pasižymintis antibakteriniu poveikiu. Tačiau jo negalima kaitinti, dėti į kepinius ir vis tik jis labai greitai virsta gliukoze mūsų organizme, todėl vartoti reikėtų saikingai: 1 arbatinį šaukštelį per dieną.

Klevų sirupas. Rečiau vartojamas, bet labai naudingas organizmui natūralus saldiklis. Šis saldiklis turi didesnę naudingų mineralinių medžiagų koncentraciją ir mažiau kalorijų nei medus. Beje, pirkdami klevų sirupą įsitikinkite, kad tai yra 100 % natūralus sirupas be priedų.

Kokoso žiedų cukrus. Puiki alternatyva įprastam cukrui – kokoso žiedų cukrus, turintis daug kalio, magnio, cinko, geležies, vitamino B1, B2, B3, B6 ir C ir galima dėti į kepinius.

Agavų sirupas. Agavų sirupas taip pat yra puikus natūralus saldiklis, galintis pakeisti cukrų. Šis saldiklis puikiai tinka žmonėms, kuriems svarbu reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Saldžioji stevija. Stevija laikoma saldžiausiu pasaulyje augalu, kurio lapeliai yra 10 – 30 kartų saldesni už cukrų ir neturi kalorijų. Stevija pasižymi antibakterinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, gerina virškinimą, kepenų ir kasos veiklą. Šis natūralus saldiklis puikiai tinka žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu.

SUKRIN EKO– tai sveika cukraus alternatyva! JOKIŲ ANGLIAVANDENIŲ IR KALORIJŲ NETURINTIS NATŪRALUS CUKRAUS PAKAITALAS!

SUKRIN tapo mėgstamas žmonių, norinčių sulieknėti, besilaikančių mažo angliavandenilių ir kalorijų  kiekio mitybos plano, sergančių diabetu, onkologinėmis ligomis, propaguojančių  Paleo bei Keto mitybą.

Sukrin panašus į paprastą cukrų, tik ne toks saldus – maždaug 30 % mažiau saldus nei cukrus. Jį galima naudoti visur,  kur iki šiol dėjote cukrų: į  košes, karštus gėrimus, kepinius, padažus, uogienes ir t.t. Yra klasikinis ir biologiškai sertifikuotas Sukrin.

Sukrin sudaro eritritolis, kuris yra vaisiuose, daržovėse ir grybuose.
Sukrin pagamintas natūralaus fermentavimo būdu, jame nėra dirbtinių priedų

NEPAMIRŠKITE NET IR NATŪRALŪS GAMTOS SALDIKLIAI GAMINA JŪSŲ KŪNE ENERGIJĄ, NES TURI KALORIJAS. Kuo mažesnis produkto glikeminis indeksas ir kuo mažiau jis turi kalorijų, tuo jis mums naudingesnis.

Taigi variantų, kuo pakeisti naudingų savybių neturintį, o dažnai ir žmogaus organizmui kenkiantį cukrų, – daug. Tereikia nebijoti eksperimentuoti ir nuolat atrasti kažką nauja!

Subalansuotos mitybos ekspertė

Rita Šilenskienė

0 Shares