Vėžį sukeliantys maisto produktai

Mityba mūsų gyvenime lemia labai daug, o neteisingai maitinantis išauga rizika susirgti vėžinėmis ligomis.

Nors medicina žengia septynmyliais žingsniais į priekį, onkologinių susirgimų ir nuo jų mirčių statistika ne gerėja, o blogėja. 2019 metais medicinos žurnale “The Lancet” buvo paskelbti Kanados mokslininkų 21 šalyje dešimtmetį trukusių tyrimų rezultatai, kurie rodo, kad vėžys tarp mirčių priežasčių pirmavo ekonomiškai stipriose šalyse – JAV, Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, daugelyje Europos šalių. Spėjama, kad vėžys pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje gali tapti vos per kelis dešimtmečius. Kanados mokslininkų tyrimas atskleidė, kad onkologinių ligų atsiradimo rizikos veiksniai yra modifikuojami, t.y. tyrė kuriuos galima koreguoti: mityba, gyvenimo būdas ir socialiniai-ekonominiai faktoriai. Didelį vaidmenį vaidina metaboliniai rizikos veiksniai (didelė cholesterolio koncentracija, nutukimas ar diabetas). Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, mirtingumas nuo vėžio yra antroje vietoje po širdies kraujagyslių ligų. Kol medicina nebuvo tokia išsivysčiusi, žmonės gal labiau suprato, kad ne pasekmių gesinimas, o ligų vengimas yra patikimesnis ir pigesnis būdas ilgiau išlikti sveikam ir darbingam. Kuo toliau, tuo labiau klimpstame į perdirbto ir pramoninio maisto liūną, pamiršdami, kad me sesame gamtos dalis ir mūsų organizmas per tūkstančius metų genetiškai pripratęs gauti natūralų maistą. Įvairiausiuose tyrimuose, kuriuose vedanti institucija yra pasaulio vėžio tyrimo fondas (angl. World Cancer Research Fund) ir Amerikos vėžio tyrimų institutas ir geriausi šios srities ekspertai tvirtina, kad 1/3 vėžio atvejų yra tiesiogiai susijusi su mityba. Sąmoningas žmogus turi pirmiausia atkreipti dėmesį į stiprius faktorius, kurie žeidžia mūsų ląsteles ir stengtis juos eliminuoti iš savo gyvenimo arba pakeisti teigiama linkme. Tai stresas, rūkymas, alkoholis, cheminė tarša, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, mažas daržovių suvartojimas.

Kokie maisto produktai yra didžiausi priešai mūsų organizmui, skatinantys vėžinių ląstelių gamybą? 

Vėžys yra lėtinio organizmo uždegimo pasekmė, todėl reikia atsekti grandinėlę, kas sukėlė uždegimą. Pavyzdžiui, H. pylori bakterija gali būti priežastis atsirasti skrandžio vėžiui; lėtinis žarnyno uždegimas peraugti į kolorektalinį vėžį ir t.t. Mūsų mityba turi būti orientuota mažinti uždegimus organizme. Todėl, sakyčiau, reikia galvoti ne kaip vengti vieno ar kito produkto, o kokiuose produktuose ir kokios uždegimą keliančios medžiagos gali būti. Išskirčiau keletą stambiausių tokių medžiagų grupių:

1. Omega 6 riebiųjų rūgščių perteklius skatina uždegiminių molekulių gamybą, kraujo krešėjimą. Jų rasime perdirbtuose mėsos produktuose, pramoninių būdų auginamoje mėsoje, nes gyvūnai šeriami koncentruotais sojų pašarais. Kavinėse ir namuose dažniausiai vartojame rafinuotą saulėgrąžų ir kukurūzų aliejų.  Dešros, kumpiai ir kiti mėsos gaminiai, konditerijos gaminiai, kuriuose naudojamas margarinas, perdirbtas, „greitas maistas“, gruzdinti riebaluose patiekalai yra tikras omega 6 lobis. Taigi, vietoj sveiko omega 3 ir omega 6 santykio 1:2, turime 1:20 ar dar daugiau (duomenys 2019m).

2. Įvairių rūšių cukrus ir dirbtini saldikliai. Bet koks angliavandenis organizme galų gale virsta gliukoze. Į angliavandenius iš karto reaguoja kasa ir išskiria insuliną. Tačiau kai gliukozės organizme yra daugiau nei reikia, jis pamaitina vėžines ląsteles ir nukeliauja į riebalines ląsteles. Nutukimas atsiranda dažniausiai ne nuo riebalų vartojimo, o nuo perteklinių angliavandenių! Kuo daugiau riebalinių ląstelių, tuo daugiau toksinų ir uždegiminių procesų. Iš niekur niekas neatsiranda: dirgiklis cukrus užkuria uždegiminį procesą, ląstelės tampa nejautrios insulinui ir tik laiko klausimas kur kas užsidegs rimtai. Taigi, saldumynai, sultys, aukšto glikeminio indekso produktai, net mėsos gaminiuose rasime cukraus (kaip konservanto) sukelia pastovius cukraus fontanus kraujyje, todėl diabetas ir nutukimas yra išsivysčiusio vakarų pasaulio rykštė. Beje, limonaduose gausu rūgšties, kuri verčia vėžines ląsteles daugintis.

Kalbant apie cukrų, žmonės ima bijoti įvairiausio cukraus ir vengti ne tik pridėtinio, bet ir to, kurį gauna iš vaisių. Tad ar visas cukrus yra žalingas? Kokio reikėtų vengti, o kokį galima įtraukti į mitybą? 

Cukrus yra cukrus. Jame nerasite jokių naudingų sudedamųjų dalių, JOKIŲ biologiškai aktyvių medžiagų. Mes „už dyką” gauname didelį kiekį energijos teikiančių molekulių, kurių nėra kur dėti… Daugelis mano, kad rudasis cukrus – sveikiau už baltąjį, tačiau tokios kalbos dažniausiai skleidžiamos reklamos sumetimais. Į jau pagamintą baltą cukrų gamintojai dažnai linkę įmaišyti 5–10 proc. melasos. Mitybos požiūriu abi cukraus atmainos yra lygiavertės. Cukrus yra vėžio ir diabeto rizikos veiksnys. Pažeidžia kepenis panašiai kaip alkoholis. Cukraus vartojimas sukelia autoimunines ligas, tokias kaip artritas, astma, išsėtinė sklerozė… Šis “maistinis narkotikas” net gali pakeisti DNR struktūrą. Sultys, iš kurių pašalinta ląsteliena, veikia panašiai kaip cukrus. Jei n orite pasigaminti sveikesnį desertą, galima kaip sveikesnę saldiklio alternatyvą naudoti stevia, eritritolį ir ksilitolį.

3. Rafinuoti miltai ir kiti produktai. Negana to, kad grūdai purškiami glifosatu (jau įrodyta, kad dėl jo naudojimo žemės ūkyje didėja apsigimimų skaičius bei įvairių ligų vystymasis, įvairių formų vėžys), kai jie yra rafinuojami, juose nieko naudingo nelieka. Meluoju, lieka kepėjams galimybė mus maitinti puriais keksiukais ir tortais, minkštomis bandelėmis ir mėnesiais negendančia duona.

4. Hidrinti riebalai. Būtent transriebalai, kurių gausu net vaikams skirtuose produktuose, skatina uždegimus ir veda link vėžio.

5. Raudona mėsa. Lietuviai mėsos suvartoja kone daugiausiai Europoje – statistiniais duomenimis vienas Lietuvos gyventojas suvalgo apie 65 kg per metus. O jei priskaičiuoti kelias dešimtis tūkstančių vegetarų, kurie nevalgo mėsos, tai gal ir visus 80 kg sušlamščia vienas tautietis. Raudona mesa tai jautiena, kiauliena, veršiena, ėriena ir ožkiena ir žvėriena. 2007 m. Pasaulio vėžio tyrimo fondo (World Cancer Research Fund – WCRF) paskelbė  14 ilgalaikių tyrimų su didžiule grupe žmonių rezultatus: mėsos, ypač raudonos mėsos ir perdirbtų mėsos produktų perteklinis vartojimas skatina vėžio atsiradimą organizme. Raudonoje ir perdirbtoje mėsoje yra raudonojo pigmento, vadinamo hemu. Hemas yra daug geležies turintis nebaltyminis deguonį pernešančio hemoglobino komponentas, suteikiantis mėsai raudoną spalvą. Net jei valgysite labai liesą raudoną mėsą, hemas oksiduos riebalus, esančius, pavyzdžiui, salotų padaže. Jis gali pažeisti storosios žarnos ląsteles ar paskatinti žarnyne esančias bakterijas gaminti kenksmingas chemines medžiagas, kurios didina vėžio atsiradimo riziką. Įdomu tai, kad nėra patvirtinta, kad tokį pat poveikį turi žvėrienos mėsa.

6. Maisto priedai, konservantai, dažikliai. Čia jau tamsus miškas ir mano nuomone reikia jau mokykloje per chemijos pamokas vaikus mokyti suprasti, kokie nuodai užkuoduoti etiketėse ir kas jų laukia vartojant šias medžiagas…

Daug kur rašoma, kad raudona mėsa skatina vėžinius susirgimus, rekomenduojama vegetarinė mityba. Kodėl mėsa yra žalinga? 

Mėsa dažniausiai vertinama dietologų dėl mikroelementų – cinko, seleno, vario, geležies ir B grupės vitaminų. Po ilgų mokslinių tyrimų prieita prie išvados, kad vegetarai gyvena ilgiau už visavalgius (tuos, kurie savo racioną papildo gyvūninės kilmės produktais). Tačiau tyrimų metu dažniausiai atsižvelgiama tik į vieną faktorių – mėsos valgymą ar nevalgymą. Reikalas tas, kad vegetarai taip pat serga onkologinėmis ligomis. Tačiau jie iš principo yra sąmoningesni piliečiai, labiau besirūpinantys savo sveikata, suprantantys, kad „skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas“. Jie daugiausia besirūpina ligų prevencija, o ne gydymu, dažnai neturi žalingų įpročių ir aktyviai leidžia laisvalaikius. Jų blogasis cholesterolis aiškiai yra žemesnis nei „mėsėdžių“. Tuo tarpu „mėsėdžiai“ dažniau yra rūkantys, linkę patingėti, pagurkšnoti, pasilepinti desertukais ir t.t. Tačiau šie faktoriai praleidžiami pro ausis ir akis…Taigi, gal būt ne mėsa, o visi kiti veiksniai sukelia širdies kraujagyslių susirgimus, diabetą, nutukimą ir per ankstyvą atsisveikinimą su šiuo pasauliu? Organizme nėra didelių baltymų rezervų, todėl jie nuolat turi būti  gaunami su maistu. Vidutiniškai per parą mes turėtume gauti apie 60 g baltymų. Visas nepakeičiamas amino rūgštis būtent ir turi gyvūniniai baltymai. Kokias pajamas beturėtume, pagalvokime apie kiekvieną savo ląstelę, apie mūsų nelaimingus sąnarius, kai jie gaus iš suvalgytos “šlapios dešros”, sardelių, rūkytos ar vytintos dešros ir kitų skrandžio “malonumų” kalną druskos, skoniklių, dažiklių ir konservantų. Svarbu kiek, kokios ir kaip pagamintos mėsos mes galime suvalgyti…

Kalbant apie priešvėžinę mitybą, dažnai akcentuojama, kad žalingas ne pats produktas, o maisto ruošimo būdas, pabrėžiamas keptas, skrudintas maistas. Kodėl jis yra žalingas? Ar jo reikėtų atsisakyti visiškai, ar vartojimą riboti? 

Kokiu būdu sveikiausia ruošti maistą, ką rinktis vietoj kepimo

Iš tikrųjų. Įsigyti gerą produktą ir jo nesugadinti yra menas ir mokslas. Neperkepkite, nepervirkite daržovių-jos turi likti traškios, kramtomos konsistencijos. Geriausias maisto medžiagas tausojantis būdas lieka garinimas. Žinau, kad daug kas pasakys: neskanu. Tuomet sakau: “pasimokykime gaminti ir raskime skanius pagardus prie garintų ar virtų produktų.

Jei jau įsigijote neriebios, ekologiškos mėsos gabaliuką, nesudeginkite, nesučirškinkite, nepaskandinkite riebaluose ir nepaslėpkite miltų plutoje! Skrudinant, kepant ant laužo, keptuvėje ar atvirai orkaitėje, susidaro kancerogeninė medžiaga- akrilamidas. O tai yra laisvasis radikalas, kuris pažeidžia mūsų ląsteles. Geriausia mėsą virti, troškinti, kepti rankovėje ir derinti su daržovėmis.

Net duonos plutoje jo yra! Jis susidaro aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje tam tikrų reakcijų metu, dalyvaujant fruktozei, gliukozei ir asparagino aminorūgščiai, kurios yra visuose grūduose. Didžiausias akrilamido kiekis yra duonos plutelėje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad ilgalaikis maisto produktų vartojimas, kurių sudėtyje yra didelis akrilamido kiekis, turi neigiamą poveikį centrinei bei periferinei nervų sistemai, moterų vaisingumui. Akrilamidas populiariausiuose maisto produktuose yra viena iš aktualiausių maisto pramonės problemų.

Kokius produktus vertinga įtraukti į savo mitybą, kurie veikia prevenciškai prieš vėžį?

Kalbant apie maisto produktus, nėra įrodyta, kad kažkoks komponentas gali sukelti ar išgydyti vėžį. Paprastai tai keli ar visuma faktorių sukeliantys sisteminį organizmo uždegimą, kuris perauga į nevaldomą pažeistų ląstelių dalijimąsi silpniausioje organizmo grandyje. Bet kuri ląstelė turi šansą tapti vėžine. Laikydamiesi tinkamo gyvenimo būdo ir visaverčio maitinimosi kiekvienas iš mūsų galime sukurti nepalankią aplinką daugintis vėžinėms ląstelėms. Čia ir įsiterpia mityba! Visi žino, kad ląstelę pažeidžia laisvieji radikalai, todėl mūsų maiste turi būti gausu antioksidantų. O jų turi uogos, citrusiniai vaisiai, prieskoninė žolelės, soja, kartusis šokoladas, žalia arbata ir kiti produktai. Labai daug mokslinių tyrimų patvirtina, kad daugiausia priešvėžinių molekulių turi fitocheminiai augalinio maisto junginiai. Tokių junginių daug turi visos kryžmažiedės (kopūstinės) ir česnakinės daržovės. Kiti vertingi produktai: jūros dumbliai -fukoksantino šaltinis, šitake, cordyceps grybai, linų sėmenys, įvairių spalvų daržovės ir uogos, rauginti produktai, pre ir probiotikai, kurie užtikrina gerą žarnyno būklę. Būtina mėsos perteklių keisti riebia žuvimi. Mėsos per savaitę pakanka 2-3 porcijų, o žuvies reikia į racioną įtraukti 3-4 porcijas per savaitę. Patariama vartoti Omega 3 r.r. papildus, ypač jei nevalgote pakankamai žuvies.

Labai svarbu gauti kasdien riebalų, nes mūsų ląstelės sienelė-membrana yra sudaryta iš riebalinio sluoksnio. Didesnę vartojamų riebalų dalį sudarytų augaliniai aliejai, kuriuose gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino E, polifenolių, neutralizuojančių laisvuosius radikalus. Namų spintelėje privalu turėti aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus, nerafinuoto sėmenų aliejaus ir avokadų aliejaus. Sotieji riebalai: natūralus sviestas, ghee sviestas, sūdyti ekologiški lašinukai, kokoso aliejus turėtų sudaryti 1/3 visų vartojamų dienos riebalų kiekio.

Jei 70 proc. jūsų mitybos sudarys augalinis maistas: nepervirtos, neperkeptos daržovės, šviežios daržovės dominuos maiste, kasdien vartosite augalinius riebalus ir riešutus, sėklas, o 30 proc. bus gyvūninės kilmės maistas, organizmas bus aprūpintas maistinėmis medžiagomis.  Kiekvieno valgymo metu lėkštėje turi būti 3-7 spalvų daržovės, baltymų turėtų tilpti į saują, o angliavandenių šaltiniai tik neperdirbti ekologiški grūdai, tai bus tikras rūpestis savo organizmu. Jei gersite pakankamai vandens, judėsite, nebus žalingų įpročių, maitinsitės pilnaverčiu, spalvotu, skaniu maistu, galite nugyventi gražų ir turiningą gyvenimą.

Subalansuotos mitybos ekspertė, sveikatai palankių receptų knygų autorė

Rita Šilenskienė

Rita Šilenskienė
Subalansuotos mitybos ekspertė

Kursai internetu

Jei norite išmokti tvarkingai maitintis pagal savo amžių, aktyvumo lygį ir gyvenimo būdą, esu pasiruošusi Jums padėti. Kursų internetu metu Jus išmokysiu išgirsti savo organizmo siunčiamus signalus, susitvarkyti mitybą, pagerinti savijautą ir išvaizdą.

Sužinokite daugiau