Prieš tūkstančius metų atsirado sūriai salstelėjęs rudas skystis, kuris paskanino daugelį patiekalų Azijos šalyse. Ir iki šių dienų Kinijoje druska praktiškai nevartojama, nes visi druskos reikalaujantys patiekalai gardinami sojos padažu. Ar jis gerai, ar ne? Kokį pasirinkti, jei sugalvosime savo spintelėse turėti iš rytų atkeliavusį padažą? O verta žinoti kaip rinkltis,nes sojos ir kviečiai- patys populiariausi komerciniai produktai. Didžiulį plotą užimantys sojų laukai nusidriekę visame pasaulyje, o piniginė sojos gamybos ir realizacijos vertė nusileidžia tik naftos verslui. Dėl sojos kilmės varžosi Japonija ir Kinija, nes sojos padažo suvartojimas yra milžiniškas. Kinai ir japonai- vienos sveikiausių pasaulio tautų ir ne paskutinę vietą užima sojos vartojimas.

Kokia sojos nauda?

Sojos pupelių baltymų sudėtyje yra visų būtinųjų aminorūgščių, kurių negali sintetinti žmogaus organizmas. Jų baltymai savo kokybe prilygsta gyvulinės kilmės baltymams ir  yra gerai virškinami.

Pagal baltymų kiekį, 1 kg sojos prilygsta 3 kg jautienos arba 5 kg varškės,arba 30 l pieno, arba 80 vištos kiaušinių.

1)Tokį baltymingą augalinį maistą sveika valgyti sergantiems hipertonija. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad sojos net 20 proc. mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Amerikos širdies asociacija (2006 sausio mėn.) rekomenduoja vartoti sojos produktus dėl jų teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai. Kompleksas polinesočiųjų riebalų rūgščių, maistinių skaidulų, vitaminų (B12, E, K), mineralų (geležies, cinko), mažai sočiųjų riebalų, užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi. Taigi sojos veikia kaip vaistas prieš širdies ir kraujagyslių ligas.
2)Sojų produktuose gausu augalinės ląstelienos, kuri reguliuoja žarnyno veiklą, mažina onkologinių ligų riziką ir rekomentuojami besirūpinantiems dailiomis kūno linijomis.
3) Sojos padažas turi antioksidacinių savybių ir net daugiau nei raudonas vynas. Tai reiškia, kad sojos padažo naudojimas lems laisvųjų radikalų pusiausvyrą organizme ir stiprės apsauga nuo vėžio ir senėjimo

4) sojų produktai tinka tiems, kurie serga cukriniu diabetu, artritu, artroze, lėtiniu vidurių užkietėjimu, turi nutukimą, diabetą, skrandžio ir žarnyno ligas.

5) Net vaikams geriau rinktis sojos pieną negu karvės. Dvejų ketverių metų vaikai baltymus iš sojų pasisavina geriau nei baltymus iš pieno.
Taigi, visai nekaloringas, bet maistingas produktas.

Maistinė vertė 100g:

Kalorijos: 50,66 kcal

Baltymai: 6 g

Angliavandeniai: 6,66 g

Makroelemento:

Natrio 5666,6 mg

6) Čia turi suklusti moterys, ypač brandesnio amžiaus: soja stebina fitoestrogenų kiekiu!  Azijos šalyse, kur raciono pagrindą sudaro soja ir kiti ankštiniai augalai, moterys ilgiau išsaugo jaunystę, rečiau patiria skausmingas menstruacijas ir menopauzės simptomus, nesikamuoja dėl trapių kaulų po menopauzės. Naujais tyrimais patvirtinta, kad reguliariai vartojant sojos produktus moterims mažėja krūties vėžio tikimybė.

Ekologiškų sojos pupelių “SPAGHETTI” makaronai

STOP! – jos ne visos vienodos ir ne visos naudingos…
Rytuose yra plačiai paplitę įvairūs produktai iš sojos: sojos sūris, padažas, pienas, jogurtas, grietinėlė, varškė, aliejus, “mėsa”, miltai. Parduotuvėse pardavinėjami įvairūs produktai su sojų priedais, kurie pagerina patiekalų skonį ir konsistenciją.
Įvairiu pavidalu sojos produktai vartojami gaminant sriubas, salotas, garnyrus, antruosius patiekalus, desertus, gėrimus. Soja naudojama ir gaminant įvairias ne maisto prekes – muilą, kosmetiką, dervas, plastikus, spalvotus pieštukus, rašalą, tirpiklius, drabužius, organinį kurą ir kt.  Taigi jos yra kultūrinės ir laukinės. Valgomos-kultūrinės yra švelnaus riešutų skonio, sudėtingesnės struktūros, jose daugiau baltymų, mažiau riebalų. Jos auginamos gyvulių pašarui ir žmonių maisto gamybai.
Naudingos tik fermentuotos
Natūralios sojų pupelės ir fermentuotos skiriasi. Taikant gana sudėtingą technologiją sojos perdirbamos taip, kad produktuose išliktų gerosios pupelių savybės – jos fermentuojamos. . Po fermentacijos proceso, trunkančio nuo šešių mėnesių iki trejų metų, sojos tampa tinkamos virškinti. Naudingiausia sojų dalis yra natokinazės fermentas.  Sojų fermento natokinazės veikimas yra moksliškai įrodytas, todėl verta juo papildyti mitybą esant kraujotakos sutrikimams ir trombų susidarymo rizikai.

Fermentuotas pagardassojos padažas

Kaip mitybos specialistė rekomenduoju sojos padažu pakeisti majonezą, kečupą, druską ir visus kitus salotų “dresingus” . Vos pašlaksčius salotas ar mėsos patiekalus, jie tampa daug skanesni irnepridės perteklinių kalorijų.

Natūrali sojos padažo fermentacija užtrunka iki 12 mėnesių. Sojos pupelės apdorojamos garais ir sumaišomos su salyklu -maltais ir pakepintais kviečių grūdais. Gauta masė užpilama pasūdytu vandeniu ir išmaišoma. Mišinys supilamas į maišelius ir pakabinamas saulėje. Prasideda natūrali fermentacija-rūgimas. Galiausiai iš maišelių ima tekėti skystis. Sojų padažo saldumas dažniausiai priklauso nuo to, kiek kviečių dedama į masę. Dabar padažą pakanka supilti į indą ir perfiltruoti. Gatavam produktui nereikia konservantų, tam tikromis sąlygomis jį galima laikyti ganėtinai ilgai. Sutikite, kad taip gaminant ir tiek laukiant, produktas negali būti pigus. Štai kodėl ir padažų kaina parduotuvėje yra labai skirtinga.
Pramonei, siekiančiai kuo greitesnės apyvartos, tai per ilgas procesas. Taigi buvo sugalvota technologija paspartinanti gamybos procesą: a) pirmiausia naudojama sieros ar druskos rūgštis, paskatinti sojos rūgštinę hidrolizę. b) po to, minėtoms rūgštims neutralizuoti į sojos padažą pridedama šarmo. Šioms medžiagoms reaguojant sojos padaže, susiformuoja kenksmingi priedai – kancerogeninės medžiagos, kurių tikrai nenorėtumėte rasti savo valgomame maiste. Taigi verskite kitą buteliuko pusę ir skaitykite sudėtį!

 KAIP ATSKIRTI – NATŪRALUS AR PADIRBTAS?

Natūralus sojos padažas atskiriamas labai paprastai. Ant tradicinio sojos padažo pakuotės surašytos tik keturios sudėtinės dalys: vanduo, sojos pupelės, kviečiai ir druska. Jei ingredientų aprašyme rasite įvardintus dažiklius, gliukozę, konservantus ar kvapiklius – tai tikrai brudas ir nerekomenduoju pirkti.  Pageidautina, kad būtų parašyta ;”nemodifikuotos sojos pupelės” arba ekologiškas padažas, nes sertifikuotose ekologiškuose padažuose tikrai nėra GMO (genetiškai modifikuotos sojos). Tokį padažą pirkite ir naudokite. Kitas kokybės kriterijus – baltymų kiekis turi būti nurodytas ne mažiau kaip 8%. Butelis privalo būti stiklas ir skaidrus. Žinoma, geras padažas bus ir brangesnis, bet geriau mažiau, bet kokybiško daikto…

Sojų padažas SHOYU, ekologiškas (250 ml)

Sudedamosios dalys: vanduo, sojų pupelės* 19%, kviečiai*,  jūros druska, koji fermentas (lot. Aspergillus oryzae).
*– iš ekologinių ūkių.

Maistinė vertė (100 g) – 264 kJ/62 kcal: riebalų 0.1 g (iš jų sočiųjų 0 g), angliavandenių 6.2 g (iš jų cukrų 0 g), baltymų 8.8 g, druskos 12.2 g.

Ir kokios jos bebūtų naudingos, visame pasaulyje yra galybė jų priešininkų, nes užtenka pasakyti vieną faktą: del stulbinamai didelio jų vartojimo,dauguma jų genetiškai modifikuotos ir auginamos visame pasaulyje. Poveikis žmogaus sveikatai vartojant genetiškai modifikuotus produktus (įskaitant ir soju) nėra visiškai iki galo ištirtas, bet, manau, ir nėra naudingas-parodys tik laikas. Renkantis maistą, jūs patys turite nuspręsti, ar be šio produkto galima apsieiti? Ar yra kokia nors sveikesnė alternatyva? Ar tai ne modifikuotas, nerafinuotas produktas? Ira r jo nauda ne mažesnė už žalą? Būkime budrūs ir skaitykime etiketes!

 

Geriausi linkėjimai,

subalansuotos mitybos ekspertė Rita Šilenskienė