Graikiniai riešutai

Garsusis gydytojas Hipokratas graikinius riešutus ir jo lapus naudojo įvairių negalavimų gydymui, o šiuolaikiniai mokslininkai dėl itin turtingos šio riešuto sudėties vadina jį „sveikatos šaltiniu“. Ir iš tiesų, vargu ar kurie kiti riešutai galėtų prilygti tokiam galingam naudingųjų medžiagų užtaisui.

Beje, nors esame įpratę valgyti tik patį riešutų branduolį, savo sveikatai ir grožiui galite panaudoti kone visas graikinio riešuto dalis – iš tvirto, tačiau gausybę naudingųjų medžiagų turinčio riešuto kevalo gaminami odos šveitikliai, Pačiame riešuto branduolyje sukaupta itin didelis jodo kiekis, tad graikinius riešutus į savo kasdienės mitybos racioną patartina įtraukti tiems, kurie turi skydliaukės problemų.

Graikinių riešutų branduoliai turi apie 75 proc. džiūstančio riebiojo aliejaus, 18 procentų baltymų ir yra ypač kaloringi. Riešutuose yra karoteno ir labai daug vitamino C, kurio ypač daug yra nesubrendusių vaisių apvalkalėliuose. Be to, vaisiaus apvalkale yra daug rauginių medžiagų ir dažinės medžiagos juglono, veikiančio baktericidiškai. Branduoliuose yra C, E, P ir B grupės vitaminų, geležies ir kobalto druskų, rauginių medžiagų. Jei per dieną suvalgysite 5 graikinius riešutus, organizmas gaus reikiamą vitamino C paros normą.

Antikos laikais daugelyje Europos tautų graikiniai riešutai buvo vadinami karžygių maistu, nes po didelių fizinių krūvių sustiprina bei atpalaiduoja raumenis. Senieji liaudies medicinos žinovai patardavo graikiniais riešutais stiprinti atmintį, suvalgant nors po 2 riešutus kasdien. Graikiniai riešutai padeda suvirškinti sunkų maistą, stiprina galvos smegenis, širdį ir kepenis, gydo tulžies pūslės ligas. Graikinių riešutų, datulių ir razinų patariama valgyti vyresnio amžiaus žmonėms, nes jie žvalina ir tonizuoja organizmą, neutralizuoja žalinguosius medžiagų apykaitos produktus, jaunina viso organizmo ląsteles.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad graikiniai riešutai perpus sumažina riziką susirgti prostatos vėžiu.

Graikinių riešutų branduolių patariama valgyti sergantiesiems ateroskleroze, nes juose yra medžiagų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje. Riešutų branduolių taip pat patariama valgyti segantiesiems širdies ir kraujagyslių bei kepenų ligomis, cukriniu diabetu bei turintiems antsvorio žmonėms (po nedaug).

Graikiniai riešutai – vertingas mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų šaltinis, ypač naudingas kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažinantis ir tam tikrų rūšių vėžio riziką.

· Reguliarus mėgavimasis graikiniais riešutais padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

· Graikiniai riešutai pasižymi antioksidantų, ALA (alfa linoleno rūgšties), augalinės kilmės Omega-3 riebalų rūgšties gausa.

· Reguliariai vartojami graikiniai riešutai gali apslopinti arba atidėti degeneracinės Alzheimerio ligos pradžią.

· Šie riešutai – aminorūgščių ir arginino šaltinis, padedantis išlaikyti arterijų lankstumą ir elastingumą.

· Graikiniai riešutai padeda stiprinti bendrąją kūno konstituciją ir užkirsti kelią svorio didėjimui: mažas cukraus ir didelis maistinių skaidulų kiekis suteikia sotumo jausmą. Tai itin praverčia žmonėms, norintiems numesti svorio.

· Graikiniuose riešutuose apstu vitamino B, padedančio didinti energijos gamybą ir gerinančio virškinimo procesą.

Riešutus ir sėklas rekomenduojama valgyti bent keletą valandų pamirkytus. Dėl riešutuose esančių fermentų inhibitorių, mūsų organizmas įsisavina tik apie 20% naudingųjų riešutuose esančių vitaminų ir mikroelementų. Tai daryti reikia todėl, kad susiskaidytų fermentų inhibitoriai, kurie slopina virškinimo veiklą. Fermentų inhibitoriai yra gamtinis mechanizmas, saugojantis nuo fermentacijos nepalankiomis sąlygomis, kai daigas nėra pasiruošęs augti. Riešutų ar sėklų, patekusių į tam tikras sąlygas – vanduo, drėgmė, šiluma – inhibitoriai suyra ir prasideda daigo augimas bei riešuto, sėklos fermentacija, kad daigas gautų maistines medžiagas. Kad būtų pašalinti fermentacijos inhibitoriai, kurie taip pat slopina ir virškinimo fermentus, juos reikia mirkyti. Taip riešutai ir sėklos tampa lengvai pasisavinamu ir virškinamu maistu. Jų fermentai, mikroelementai, vitaminai tampa aktyvūs, organizmas juos įsisavina.

Be to, beveik visi maisto produktai yra chemiškai apdoroti, kad ilgiau išlaikytų prekinę išvaizdą. Parsineštus iš turgaus ar parduotuvės, visuomet juos reikia bent jau nuplauti. Po to juos galima apdoroti ir karščiu, jo pakaktų 60 °C. Tokia temperatūra sustabdo ir užkerta kelią mikroorganizmų dauginimuisi. Juk ant riešutų gali būti kažkokia bakterinės kilmės tarša.

Tai dar viena priežastis mirkyti tiek sėklas, tiek riešutus ir grūdus. Pamirkius grūdus, sėklas, riešutus, fermentai ir vitaminai suaktyvėja, iš sėklų pasišalina dalis teršalų, todėl produktai tampa kur kas sveikesni vartoti.

Kaip tai daryti?

• Riešutus arba sėklas sudėkite į stiklinį dubenėlį ir užpilkite šaltu vandeniu santykiu 2:1. Dvi dalys vandens, viena dalis riešutų arba sėklų.
• Dubenį laikykite kambario temperatūroje uždegtą skudurėliu ar plonu rankšluosčiu, kad riešutai „kvėpuotų“.
• Mirkant pašalinamos įvairios toksinės medžiagos, todėl svarbu vėliau tinkamai nuskalauti. Tai darykite, kai pamatysite, kad vandenyje jau prisikaupė nešvarumų.
• Jei riešutus ar sėklas valgysite vėliau, būtinai juos nusausinkite ir išdžiovinkite. Jei riešutai nebus visiškai sausi, jie greitai pradės pelyti, todėl įsitikinkite, kad yra tikrai traškūs. Jei sėklas ar riešutus dėsite į kokteilius ar sriubas, juos užteks tik nuplauti.

Kiek laiko reikia laikyti vandenyje?

Yra tokia taisyklė – kuo kietesni riešutai ar sėklos, tuo ilgiau reikia mirkyti.

Migdolus, pistacijas, lazdynų riešutus mirkykite apie 12 val. ir ilgiau. Vidutiniškai mirkyti reikėtų pekanų riešutus, bertoletijas. O anakardžius, makadamijų, kedrų riešutus reikia mirkyti palyginti trumpai – apie 2–4 valandas. Ilgiau nei septynias valandas šiltame vandenyje pamirkytos sėklos, riešutai, kruopos praras didelę dalį fitino rūgšties. Per naktį pamirkyti javų grūdai bus naudingesni organizmui.

Avinžirniai – 1–2 dienas;

Bertoletijos – 4–6 val.;

Graikiniai riešutai – 2–4 val.;

Juodosios pupelės – 8–12 val.;

Lazdyno riešutai 8–12 val.;

Migdolai – 8–12 val. arba per naktį;

Riešutus patariama laikyti sausoje dėžutėje, uždaroje pakuotėje, apsaugotoje nuo drėgmės, kambario temperatūroje.

Kartūs riešutai kenksmingi dėl aflatoksinų, kurie labai pavojingi ir viskam atsparūs. Yra duomenų, kad jie gali sukelti net kepenų vėžį. Todėl, vos pajutus kartumą, riešutų geriau atsisakyti.

Rita Šilenskienė
Subalansuotos mitybos ekspertė

Kursai internetu

Jei norite išmokti tvarkingai maitintis pagal savo amžių, aktyvumo lygį ir gyvenimo būdą, esu pasiruošusi Jums padėti. Kursų internetu metu Jus išmokysiu išgirsti savo organizmo siunčiamus signalus, susitvarkyti mitybą, pagerinti savijautą ir išvaizdą.

Sužinokite daugiau