Dantų sveikata: susijusios ligos ir kaip nuo jų apsisaugoti

Kodėl senovėje vergus rinkdavosi pagal dantis? Sveiki dantys – tai ne vien graži šypsena, sėkmės ir aukšto socialinio statuso simbolis. Tai geros sveikatos rodiklis.

Net senovėje iš dantų spręsdavo apie sveikatą, ištvermę ir galimybę tapti įpėdiniu. Žmonės intuityviai buvo teisūs: nuo dantų būklės iš tikrųjų priklauso kitų organų veikla. Mokslininkai įrodė, kad bloga dantų ir dantenų būklė gali sukelti įvairias ligas.

Kokias ligas gali suketi netvarkinga burna?

Širdies ir kraujagyslių ligos

Gali sukelti koronarinę širdies ligą, miokardo infarktą ir širdies smūgį. Sergantiems uždegiminėmis periodonto ligomis širdies nepakankamumo rizika padidėja net 2 kartus. Periodonto bakterijos patenka į kraujotaką, kur sukelia uždegiminius procesus ir sudaro kraujo krešulius. Krešuliai blokuoja kraujagysles, todėl prasideda kraujotakos ligos.

Virškinimo trakto ligos

Prasti dantys nesugeba tinkamai perdirbti maisto, todėl į virškinamąjį traktą jis patenka blogai sukramtytas. Skrandžiui perdirbti tokį maistą daug sunkiau, todėl ilgainiui gali atsirasti ligų. Mikroorganizmai, sukeliantys periodonto ligas, gali sukelti uždegimą ir imunines reakcijas. Lėtinis gastritas, skrandžio opa, dvylikapirštės žarnos opa, pankreatitas – tik dalis virškinamojo trakto ligų, kurias gali sukelti burnos ertmės ligos.

Cukrinis diabetas

Dauguma mokslininkų mano, kad periodonto ligos didina cukraus kiekį kraujyje. Šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad sėkmingai išgydžius periodontitą asmenims, sergantiems diabetu, normalizavosi cukraus kiekis kraujyje. Todėl jiems į šią ligą nereikėtų numoti liga ir gydyti ne tik pagrindinę ligą, bet ir visas kitas (ypač burnos ertmės).

Nėštumo komplikacijos

Hormonų pokyčiai nėščios moters organizme gali sukelti uždegimą ir kraujavimą iš dantenų. Besilaukiančios moterims dantų infekcija gali turėti neigiamą poveikį kūdikiui ir gali sukelti persileidimą. Periodonto ligos padidina priešlaikinio gimdymo riziką net 7 kartais.

Vyrų sveikata

Tinkamos dantų priežiūros trūkumas (sugedę dantys, prastas burnos kvapas) gali ne tik sumažinti gerbėjų skaičių, bet ir sukelti impotenciją. Lėtinė burnos infekcija pažeidžia kraujagysles ir tai ilgainiui gali tapti lytinio nepajėgumo priežastimi.

Kaip išsaugoti dantis?

Pirmoji danties „gynybos linija“ yra emalis – tvirčiausias žmogaus kūno audinys.

Tačiau, kad ir kokia stipri ši medžiaga, pagrindinis dantų ir visko naikintojas yra laikas… Jei į gynybą nestos universalus gyvybės palaikymo ir atstatymo mechanizmas- atkūrimo ir regeneravimo procesas, teks visą gyvenimo uždarbį paaukoti dantų remintui ir protezavimui.

Kas dantį apsaugo iš išorės?

Dantis sugeba gauti visko, ko reikia jo mitybai ir atstatymui tiesiogiai iš to, ką mes patys valgome. Mūsų dantims reikia tinkamų maisto medžiagų – energijos šaltinių ir statybinių medžiagų: gliukozės, amino rūgščių, fermentų, vitaminų, mikroelementų – kalcio, fluoro, fosforo, silicio jonų. Iki visų danties audinių specialiais kanalais pristatomos šios medžiagos iš vidaus. Tačiau paaiškėja, kad maitintis dantys gali ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Esančios burnos ertmėje medžiagos, gali laisvai praeiti per emalį, visą danties storį ir pasiekti giluminius audinius.

Tas pats maistinių medžiagų pralaidumo principas galioja ir destruktyvioms medžiagoms. Tai pirmiausia rūgštys, cukrus ir mikrobų toksinai. Cukrus yra dvigubai klastingas: jis ne tik tarnauja kaip mėgstamas maistas bakterijoms, gaminančioms pavojingas rūgštis, bet ir patekęs į organizmą asimiliacijos metu iš dantų pašalina brangųjį kalcį. Cukraus pavyzdys parodo, kaip mityba veikia mūsų dantų būklę: tiesiogiai (kas ir kiek laiko lieka burnoje) ir netiesiogiai per kraują žalojamas dantis iš vidaus. Priklausomai nuo sudėties, kraujas gali arba sustiprinti, arba sunaikinti dantis. Kraujo kokybė yra tikras visų mūsų organų sveikatos ženklas. O mūsų dantys (jų spalva, dydis, forma, sveikatos laipsnis), kaip  veidrodis, atspindi viso organizmo būklę. Nenuostabu, kad senais laikais gera būsimos nuotakos ar jaunikio sveikata buvo vertinama labai paprastai – pagal sveikus dantis.

Saugant dantis svarbiausia:

1. Dantų priežiūra

*Dantis valytis du kartus per 24 valandas.
Tarpdančius valytis dantų siūlu ar tarpdančių šepetėliu kartą per 24 valandas.
Naudoti minkštą dantų šepetėlį.
Dantų šepetėlį keisti ne rečiau kaip kas 3 mėnesius.

*Po rūgštaus maisto 20 minučių nevalykite dantų, nes nutrinsite emalį. Nepamirškite, kad rūgštys tirpdo emalį.

* Romos patricijai dantų valymui naudojo miltelius, kurių pagrindą sudarė kiaušinių lukštai arba susmulkinti kaulai, sumaišyti su medumi, rožių žiedlapiais, riešutais ir mirra. Išvalę dantis, praskalaudavo burną vynuogių vynu.

* Indėnai jau seniai naudojo  natūralius dantų šepetėlius.-apkramtydavo krūmo šakelę kol ji pateždavo ir ja 2-3 dienas valydavo po maisto dantis. Po to keiosdavo „dantų šepetėlį“.

* Į lėkštę įpilkite kelis lašus alyvuogių aliejaus, įberkite žiupsnelį smulkios jūros druskos. Dantis (ir dantenas) galite valyti įprastu dantų šepetėliu, pirštais arba šakele (kriaušių, liepų, morkų stiebeliais, salierais) su vienu apkramtytu galu.

*po angliavandenių, kavos ir vyno tuoj pat išskalaukite burną šiltu vandeniu.

*nerūkykite

2. Maistas

*Maistą reikia gerai sukramtyti, nes jau burnoje prasideda dantų maitinimasis vitaminais, antioksidantais ir mineralais.

*Sultingi vaisiai ir daržovės (pavyzdžiui, žalieji obuoliai, morkos, burokėliai ir kopūstai), kviečių sėlenos turi valomųjų savybių.

*Vaisiai ir daržovės prisideda prie savaiminio dantų apsivalymo procesų, nes jie sukelia gausų seilėtekį. Be to, švieži vaisiai turi fitoncidinių medžiagų, nukenksminančių bakterijas.

*morkų, burokėlių ir kopūstų sultys, kviečių sėlenos gerai atkuria dantų emalį.

* sukramtykite po maisto gabalėlį kietojo sūrio, kuris burnos ertmėje neutralizuos rūgštis. Sūris skatina seilių išsiskyrimą, jame daug kalcio ir fosfatų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *